Santrauka
Darbo tikslas. Įvertinti urogenitalinių ureaplazmų klinikinę reikšmę, siekiant nustatyti jų galimą vaidmenį cervicito ir vyrų negonokokinio uretrito patogenezėje bei apibrėžti diagnostikos ir gydymo būtinybę.
Tyrimo metodai. Analizė apėmė klinikinius tyrimus, metaanalizes bei atvejo ir kontrolės studijas, nagrinėjančias Ureaplasma rūšių sąsajas su cervicitu, uretritu bei diagnostikos ir gydymo būtinybę. Siekiant užtikrinti išsamią ir reprezentatyvią tyrimų apžvalgą, literatūros paieška atlikta naudojantis tarptautinėmis duomenų bazėmis.
Tyrimo rezultatai. Ureaplasma rūšys dažnai nustatomos moterų, sergančių nespecifiniu cervicitu, gimdos kaklelio gleivinėje, tačiau jų patogeniškumas nėra galutinai įrodytas. Šie mikroorganizmai gali turėti įtakos cervicito patogenezei, tačiau jų poveikį moduliuoja šeimininko imuninė sistema bei gretutinės infekcijos. Ureaplasma urealyticum dažnai nustatoma vyrams, sergantiems ūminiu bei lėtiniu negonokokiniu uretritu, o didelė šių bakterijų koncentracija gali būti susijusi su uždegiminių procesų vystymusi šlaplėje. Ureaplasma parvum vaidmuo vyrų uretrito patogenezėje yra neaiškus, reikšmingas tik esant didelėms koncentracijoms.
Išvados. Dabartiniai moksliniai duomenys nepakankami, kad būtų galima tvirtai teigti apie Ureaplasma rūšių patogeninį vaidmenį cervicito ir vyrų negonokokinio uretrito patogenezėje. Šių mikroorganizmų diagnostika ir gydymas turi būti taikomi tik pacientams, kurie turi aiškių klinikinių simptomų. Tokia diferencijuota strategija padeda išvengti nereikalingo antibiotikų vartojimo, sumažina antimikrobinio atsparumo riziką ir užtikrina efektyvesnį pacientų gydymą.
