Santrauka
Darbo tikslas. Įvertinti gyventojų psichinę sveikatą ir jos pokyčius pasitelkiant CES-D skalę.
Darbo metodika. Atliktas kiekybinis pjūvinis tyrimas naudojant klausimyną, kurį sudarė penki socialiniai-demografiniai klausimai ir trisdešimt klausimų apie respondento psichinę savijautą.
Rezultatai. Gyventojų bendras aritmetinis CES-D skalės balų vidurkis padidėjo 24,6 %, nuo 10,8 iki 13,455. Didžiausias pokytis pastebėtas darbingo amžiaus grupėje (30–60 metų). Labiausiai padidėjo respondentų, kurie dažnai arba visada jaučia energijos trūkumą (N = 418), nerimą (N = 484), liūdesį (N = 397), beviltiškumą dėl ateities (N = 231) ir labiau domisi pasaulio įvykiais nei asmeniniu gyvenimu (N = 324), dalis. Karinis konfliktas turėjo didesnį neigiamą poveikį išsilavinusių žmonių psichikos būklei. Tačiau nuo kovo mėnesio Lietuvos gyventojų psichikos būklė labai pagerėjo.
Išvados. Bendras depresijos simptomų pasireiškimas, vertinamas pagal CES-D skalę, padidėjo 24,6 %, t. y. iki 13,45. Daugumai respondentų (55,6 %; N = 562) karas turėjo neigiamą įtaką jų darbinei ar mokymosi veiklai. Iš jų 17,4 % (N = 98) karas turėjo labai neigiamą poveikį. Lietuvos nuostoliai psichikos sveikatos sektoriuje dėl karo Ukrainoje gali siekti nuo 111,4 iki 950 mln. dolerių per metus, t. y. kelis kartus daugiau nei tiesioginės karo išlaidos. Nuo kovo mėnesio Lietuvos gyventojų psichinė būklė nuolat gerėja.
