Santrauka
Darbo tikslas. Įvertinti sezoniškumo bei oro sąlygų įtaką kiaušialąsčių skaidriosios srities (zona pellucida, ZP) storiui ir pagalbinio apvaisinimo (PA) procedūrų baigčiai.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai išanalizuoti 959 PA procedūrų ciklai, atlikti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centre 2017-2019 m. PA ciklai pagal kiaušidžių punkcijos datą suskirstyti į sezonines grupes - žiemos, pavasario, vasaros, rudens. Tarp skirtingų grupių palyginta spermatozoidų koncentracija, aspiruotų ir apvaisintų kiaušialąsčių skaičius, į gimdą perkeltų embrionų skaičius, kiaušialąsčių apvaisinimo ir moterų pastojimo dažnis. Šie parametrai iš pradžių išanalizuoti su IVF/ICSI (in vitro fertilizacija/intracitoplazminė spermatozoido injekcija) ciklais, o vėliau tik su IVF procedūromis. Taip pat buvo išmatuotas 5 001 kiaušialąstės skaidriosios srities storis ir įvertinta jo priklausomybė nuo sezoniškumo, aplinkos temperatūros, kritulių kiekio, saulės švietimo trukmės ir mėnulio fazės.
Rezultatai. Ištyrus 959 IVF/ICSI ciklus nustatyta, kad spermatozoidų koncentracija buvo didžiausia žiemą (89,00 ± 57,35 x106/ml), o mažiausia vasarą (72,13 ± 58,42 x106/ml) (p = 0,009) ir moterys turėjo 1,49 karto didesnę tikimybę pastoti pavasarį nei vasarą (ŠS = 1,49; 95 % PI 1,01-2,21; p = 0,046). ZP storis buvo didžiausias rudenį (19,42 ± 2,98 mm), o mažiausias vasarą (18,81 ± 2,65 mm) (p < 0,05). Taip pat ZP storis buvo didžiausias per jaunatį, vidutinei mėnesio temperatūrai esant 2,8-8,5 °C, kai per mėnesį iškrinta daugiau nei 80 mm kritulių ir saulei šviečiant mažiau nei 30 valandų per mėnesį (p < 0,05). Priešingai, ZP buvo ploniausia esant delčiai, kai vidutinė mėnesio temperatūra buvo mažesnė kaip 2,8 °C, kritulių kiekis buvo 30-60 mm ir saulė švietė 155-242 valandas per mėnesį (p < 0,05).
Išvada. Sezoniškumas ir oro sąlygos turi įtakos kiaušialąsčių skaidriosios srities storiui ir pagalbinio apvaisinimo procedūrų baigčiai.
