Žvynelinė ir odos vėžys: klinikiniai panašumai, diagnostikos iššūkiai ir PUVA terapijos rizika

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2026,
t. 28,
Nr. 1,
p. 46 -
53

Santrauka

Darbo tikslas. Aptarti žvynelinės, melanomos, odos plokščialąstelinės ir bazinių ląstelių karcinomos klinikinius požymius bei jų tarpusavio skirtumus. Įvertinti, ar sunkios žvynelinės gydymui skiriama psoraleno ir ultravioletinės A spinduliuotės terapija didina odos vėžio išsivystymo riziką.

Tyrimo metodai. Atlikta literatūros apžvalga, paremta naujausiais moksliniais šaltiniais, apimanti klinikinius tyrimus, metaanalizes bei atvejo ir kontrolės studijas. Analizuoti žvynelinės ir odos piktybinių navikų klinikiniai, dermatoskopiniai bei histologiniai ypatumai, pagrindiniai diferencinės diagnostikos kriterijai, taip pat psoraleno bei ultravioletinės A spinduliuotės terapijos ryšys su odos vėžio rizika.

Tyrimo rezultatai. Žvynelinė dažniausiai pasireiškia eriteminėmis, pleiskanojančiomis odos papulėmis ir plokštelėmis, kurios išoriškai gali priminti piktybinius odos navikus – ypač paviršinę bazinių ląstelių karcinomą ar plokščialąstelinę karcinomą in situ. Odos piktybiniai navikai sudaro vieną dažniausių onkologinių ligų grupių, o jų išsivystymas gali būti siejamas su sunkios žvynelinės gydymu fototerapija – psoralenu ir ultravioletiniais A spinduliais. Ilgalaikiai psoraleno ir ultravioletinės A spinduliuotės terapijos stebėsenos tyrimai parodė, kad odos vėžio rizika didėja proporcingai sukauptai šios terapijos dozei ir išlieka padidėjusi net nutraukus gydymą.

Išvados. Amelanotinė melanoma, odos plokščialąstelinė ir bazinių ląstelių karcinoma neretai imituoja žvynelinę. Kiekvienas odos pažeidimas, primenantis žvynelinę, tačiau pasižymintis netipiniais požymiais – sparčiu augimu, pigmentacijos pokyčiais, opėjimu, kraujavimu ar asimetrija – turi būti kuo skubiau ištirtas atliekant odos biopsiją. Laiku atliktas histologinis ištyrimas yra itin svarbus ankstyvai melanomos ir invazinių odos plokščiųjų ląstelių karcinomos diagnostikai, leidžiantis greitai pradėti gydymą bei pagerinti paciento išgyvenamumo prognozę. Ypač atsargiai reikėtų vertinti pacientus, kuriems anksčiau taikyta psoraleno ir ultravioletinės A spinduliuotės terapija, nes šis gydymo metodas siejamas su reikšmingai padidėjusia piktybinių odos navikų rizika.

© 2026, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija
randomness