Santrauka
Darbo tikslas. Teigiama šeiminė anamnezė pripažįstama kaip svarbus melanomos rizikos veiksnys. Visgi, paveldėtos genetinės mutacijos, susijusios su melanoma, gali didinti riziką susirgti ir kitų lokalizacijų navikais. Šio tyrimo tikslas – įvertinti ne odos piktybinių navikų dažnį remiantis melanomos pacientų asmenine ir šeimine anamneze bei nustatyti šių dažnių skirtumus tarp pacientų, turinčių klinikinių galimo paveldimumo požymių ir jų neturinčių.
Tyrimo medžiaga ir metodai. 2024 m. vasarį–liepą Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose atliktas vienmomentis tyrimas apklausiant melanoma sergančius pacientus. Naudojant anoniminį klausimyną, vertinti duomenys apie pacientų ir jų pirmos eilės giminaičių onkologines ligas. Pacientai priskirti melanomos su paveldimumo požymiais (MPP) grupei, jeigu jiems buvo būdinga ankstyva ligos pradžia (< 40 metų), daugybiniai pirminiai navikai arba reikšminga šeiminė melanomos anamnezė (≥ 2 sergantys giminaičiai). Kiti pacientai priskirti melanomos be paveldimumo požymių (MBPP) grupei. Statistinė analizė atlikta pasitelkiant Pirsono chi kvadrato, Fišerio tikslųjį bei Mano–Vitnio U testus (p < 0,05).
Rezultatai. Į tyrimą įtraukti 153 pacientai (32 % vyrų; amžiaus mediana 55 metai), iš kurių 35 priskirti MPP grupei. 16,3 % dalyvių nurodė kitos lokalizacijos onkologinę ligą (dažniausias tipas – prostatos), o 45,1 % – onkologines ligas tarp pirmos eilės giminčių (dažniausias tipas – prostatos). MPP grupės moterims buvo didesnis krūties vėžio dažnis (11,5 % vs. 1,3 %; p < 0,05). Tarp MPP pirmos eilės giminaičių nustatytas didesnis prostatos vėžio dažnis (20 % vs. 5,9 %; p < 0,05).
Išvados. Tarp melanomos pacientų, turinčių klinikinių paveldimumo požymių, nustatytas didesnis krūties, o tarp jų pirmos eilės giminaičių – prostatos vėžio paplitimas. Šie rezultatai leidžia pabrėžti išsamios šeiminės anamnezės reikšmę melanomos diagnostikos metu, siekiant identifikuoti pacientus, kuriems tikslingas genetinis konsultavimas dėl paveldimų vėžio sindromų.
