Darbo tikslas. Įvertinti žvyneline sergančių pacientų žinias apie jų ligos gydymą.
Tyrimo medžiaga ir metodai. 2016 m. Vilniaus universitetinės ligoninės Dermatovenerologijos centre atlikta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 121 pacientas. Pateikta originali anoniminė anketa, sudaryta iš 32 klausimų. Duomenys apdoroti SPSS 24.0 programa. Rezultatai laikyti patikimais, kai p < 0,05.
Rezultatai. Apklaustos 59 moterys (48,8 %) ir 62 vyrai (51,2 %). Paaiškėjo, kad iš 52 emolientus naudojančių pacientų 80,8 % (n=42) nežino, kad jie padeda įsiskverbti vaistui, o 34,6 % (n=18) - kaip juos naudoti. Moterys geriau nei vyrai žino, kas yra emolientai (p=0,031) ir kad jais reikėtų teptis po maudymosi (p=0,024). Iš 60 pacientų, gydomų keratolitikais, 30 % (n=18) nežino apie salicilo rūgšties poveikį. Iš 89 lokalius kortikosteroidus (LKS) vartojančių pacientų tik 25,8 % (n=23) daro tai tinkamai. Moterys geriau žino, kad reikėtų atsargiai tepti ant veido (p=0,018). 57,3 % (n=51) pacientų nežino, koks LKS poveikis, 44.9 % (n=40) - kaip juos saugiai vartoti. Geriausiai žinomi fototerapijos šalutiniai reiškiniai yra nudegimai (geriau žino vyrai, p=0,042) ir odos vėžys (geriau žino labiau išsilavinę pacientai, p=0,037). Apie nepageidaujamus fototerapijos reiškinius nežino 22,4 % (n=15). Iš 28 metotreksatą vartojančių pacientų 50 % (n=14) nežino saugios dozės, 17.9 % (n=5) - kad juo gydantis draudžiama vartoti alkoholį. Tinkamai nesigydo 13,2 % (n=16) sergančiųjų žvyneline, nes užima per daug laiko (7,4 %, n=9, vyrams dažniau, p=0,007) arba yra per brangu (6,6 %, n=8). Daugiausiai informacijos apie ligą teikia gydytojas ir internetas (84,3 %, n=102 bei 64,5 %, n=78). 40,5 % (n=49) respondentų teigia, kad žinių pakanka, tačiau 89,3 % (n=108) norėtų žinoti daugiau.
Išvados. Tyrimu nustatyta, kad žvyneline sergantiems asmenims trūksta informacijos apie ligos gydymą, o remiantis pacientų žiniomis, gydymo režimo nesilaikančiųjų skaičius turėtų būti didesnis.