Įvadas. Hemolizinė anemija yra polietiologinė būklė, kurią dažniausiai sukelia hemoglobinopatijos, eritrocitų fermentų stoka ar membranų defektai. Hemolizinė anemija, atsirandanti dėl širdies vožtuvų struktūrinių pokyčių ar po kardiochirurginių operacijų, yra reta ir sunkiai atpažįstama būklė, dėl kurios gali išsivystyti ir hemolizinis ureminis sindromas. Svarbu išsiaiškinti galimas anemijos priežastis ir skirti tinkamą gydymą.
Klinikinis atvejis. Straipsnyje aprašomas 57 metų vyras, kuriam po mitralinio ir triburio širdies vožtuvų plastikos buvo diagnozuotas mitralinio širdies vožtuvo chordų plyšimas, sukėlęs hemolizinę anemiją ir hemolizinį ureminį sindromą. Pacientas atvyko į priėmimo skyrių dėl šlapinimosi su kraujo priemaiša. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyti hemolizinės anemijos požymiai, padidėjęs kepenų citolizinių fermentų aktyvumas, netiesioginė hiperbilirubinemija, inkstų pažeidimas ir hematurija. Prieš šešis mėnesius pacientui atlikta mitralinio ir triburio širdies vožtuvo plastika. Praėjus mėnesiui po operacijos, diagnozuota didelio laipsnio anemija dėl kraujavimo iš dvylikapirštės žarnos angiodisplazijų. Prieš savaitę pacientas gausiai vartojo alkoholį ir jo surogatus. Priėmimo skyriuje kraujavimo iš šlapimo taku nenustatyta, diagnozuotas hepatorenalinis sindromas. Stacionarizavus pacientą į gastroenterologijos skyrių buvo tikslinama išliekančios anemijos, kepenų ir inkstų pažeidimo priežastis. Transezofaginė echokardiografija parodė mitralinio vožtuvo prolapsą su stipria ekscentrine regurgitacine srove bei mitralinio vožtuvo chordų plyšimą. Pacientui atliktas sėkmingas transapikalinis minimaliai invazyvus dirbtinių chordų implantavimas. Ambulatorinio stebėjimo metu atliekant kraujo tyrimus anemija nesikartojo.
Išvados. Pacientai, kuriems išsivysto hemolizinė anemija po chirurginio mitralinio vožtuvo patologijos gydymo, turi būti tiriami dėl galimų struktūrinių širdies vožtuvų pokyčių.
