Santrauka
Tikslas. Įvertinti ambulatorinės grandies gydytojų (AGG) geležies preparatų (FeP) skyrimo patirtis Lietuvoje gydant geležies stoką ir anemiją.
Metodai. Atliktas skerspjūvio tyrimas, kuriam naudota anoniminė apklausa, susidedanti iš sociodemografinės dalies ir klausimų apie FeP skyrimą ir praktiką. Statistinei analizei naudoti Chi kvadrato testas ir ANOVA modelis. Rezultatų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai gauta p reikšmė buvo mažesnė kaip 0,05.
Rezultatai. Buvo apklausti 108 AGG (96 moterys (88,89 %) ir 12 vyrų (11,11 % )), iš penkių miestų, atrinktų atsitiktine tvarka. Apklaustųjų amžius – 55,0 ± 14,1 metai. 42 (38,9 %) AGG teigė, kad nesinaudoja gairėmis / protokolais, skirdami FeP, 66 (61,11 %) – naudojasi, tačiau iš tų, kurie teigė, kad naudojasi, 29 (43,93 % ), negalėjo patikslinti kuo. Nustatyti reikšmingi skirtumai tarp FeP gairių / protokolų naudojimo gydytojų darbe ir priežasties pasirinkti atitinkamą geležies farmacinę formą (atitinkamai 5 (7,6 %) ir 10 (23,8 %); p = 0,019). Nustatyti reikšmingi skirtumai tarp gairių / protokolų naudojimo gydytojų darbe ir taktikos susidūrus su paciento jaučiamais FeP šalutiniais poveikiais (atitinkamai 1 (1,5 % ) ir 5 (11,9 %), p = 0,032). Su teiginiu: „Trūksta praktinių protokolų, algoritmų apie geležies preparatų skyrimą“ sutiko 54 (50 %) gydytojai. Vyresni (60–69 m. amžiaus) AGG labiau sutiko, kad būtų poreikis kurti specialias programėles FeP skyrimo tema, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis (p = 0,030), o jaunesni (30–39 m. amžiaus) labiau pageidavo mokymų FeP skyrimo tema, nei kitos amžiaus grupės (p = 0,012).
Išvados. Beveik du iš penkių AGG konsultuodami pacientus dėl FeP vartojimo ir preparato skyrimo nesirėmė jokiomis susijusiomis gairėmis / protokolais praktikiniame darbe. 50 % gydytojų nurodė jaučiantys praktinių FeP skyrimo gairių ir protokolų trūkumą. 72,22 % AGG norėjo, kad būtų sukurta informacijos apie FeP skyrimą paruoštukų pavidalu.
