Santrauka
Tyrimo tikslas. Šio darbo tikslas yra apžvelgti naujausią literatūrą ir gaires, skirtas įvertinti cukriniu diabetu sergančių pacientų rizikai susirgti širdies ir kraujagyslių liga.
Santrauka
Įvadas. Sistemiškai vertinant kardiovaskulinę riziką dažnai yra naudojamas mažo tankio lipoproteinų cholesterolio arba bendrojo cholesterolio koncentracijos rodiklis. 2021 metų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairės rekomenduoja papildomai vertinti ir ne didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją.
Įvadas. Galutinės stadijos inkstų nepakankamumu sergantiems ligoniams, gydomiems pakaitine inkstų terapija, širdies ir kraujagyslių ligų bei bendro mirtingumo rizika yra daug didesnė, palyginti su bendra populiacija. Ankstesniuose darbuose nustatėme, kad kraujagyslių kalkėjimas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, lemiančių didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką dializuojamiems ligoniams.
Fredriksono dislipoproteinemijų klasifikacija remiasi klinikiniais požymiais ir kraujo plazmos lipoproteinų frakcijų išsidėstymu elektroforezinio tyrimo metu ar ultracentrifuguojant. 1972 m. ji buvo pripažinta tarptautiniu dislipoproteinemijų klasifikacijos standartu. Fredriksono klasifikacijos I tipui priskiriami autosominiu recesyviniu būdu paveldimi sutrikimai: šeiminė lipoproteinlipazės stoka, šeiminė apolipoproteino CII stoka, LPL aktyvumo sumažėjimas dėl cirkuliuojančio lipoproteinlipazės inhibitoriaus.
Santrauka
Darbo tikslas. Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje. Lietuvoje mirtingumas nuo ŠKL yra beveik du kartus didesnis nei kitu senųjų ES valstybių ir tai gali būti nulemta keleto priežasčių: gyvensenos įpročių ir (ar) genetinių veiksnių. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti sąsajas tarp širdies ir kraujagyslių ligų, rizikos veiksnių ir biocheminių aterosklerozės žymenų Lietuvos populiacijoje.
