Santrauka
Įvadas. Hemoglobino patijos (HbP) yra ypač paplitusios Viduržemio jūros regione, Viduriniuose Rytuose, Vakarų ir Šiaurės Afrikoje, taip pat Indijoje bei kitose Azijos šalyse. Dabartinė daugiatautė migracija keičia hemoglobinopatijų epidemiologiją. Neendeminės šalys, tokios kaip Estija, Latvija, Lietuva, susiduria su talasemijos atvejais dėl didėjančios migracijos iš endeminių zonų į neendemines. HbP paplitimas Baltijos jūros regione nežinomas. Gydytojams neendeminėse šalyse svarbu žinoti, kaip įtarti ir diagnozuoti hemoglobinopatijas.
Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti hemoglobino elektroforezės rezultatus retrospektyviai ir nustatyti reikalingus HbP diagnostikos sekos etapus.
Metodai. Šis tyrimas yra 339 mėginių, pateiktų hemoglobino elektroforezės analizei įvertinti Šiaurës Estijos medicinos centro laboratorijai 2011–2018 m., retrospektyvioji analizė. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes pagal mūsų laboratorijoje naudojamas HbA2 pamatinius biologinių verčių intervalus (2,5–3,5 %): 1 grupė (< 2,5 %), 2 grupė (2,5–3,5 %), 3 grupė (> 3,5 %).
Rezultatai. Nustatyti 65 hemoglobinopatijos atvejai. Po šio tyrimo buvo sukurta standartizuota informacinė forma (klausimynas), naudojama prieš užsakant hemoglobino elektroforezę per laboratorijos informacinę sistemą (LIS). Taip pat buvo sukurta ir įdiegta diagnostikos eigos seka kasdieniniam naudojimui.
Išvados. Nustatyti hemoglobino patijas neendeminėse šalyse pastaraisiais dešimtmečiais tapo itin svarbu, tam reikia išskirtinio laboratorinės medicinos gydytojų ir klinicistų dėmesio bei glaudaus jų bendradarbiavimo. Dėl šios priežasties svarbu reguliariai rinkti ir interpretuoti reikalingą informaciją bei nustatyti diagnostikos eigos seką.
