Santrauka
Įvadas. Gastroezofaginio refliukso liga yra lėtinė būklė, kuri pasireiškia rūgštaus skrandžio turinio grįžimu atgal į stemplę ir sukelia klinikinius simptomus ir (ar) matomus stemplės gleivinės pažeidimus bei komplikacijas. Dažniausiai nustatoma neerozinė gastroezofaginio refliukso ligos forma (NERL). Kliniškai ir fenotipiškai ji yra itin panaši į Romos IV kriterijuose apibrėžtus funkcinius stemplės sutrikimus: padidėjusį stemplės jautrumą refliuksui ir funkcinį rėmenį. Būkles diferencijuoti padeda 24 valandų stemplės pH-metrija ir impedansometrija, tačiau iki šiol nėra vieno diagnostikos standarto. Vis daugėja mokslinių straipsnių apie klinikinius tyrimus, atliekamus naudojant naujus endoskopinės diagnostikos modulius, nes jų pritaikymas praktiškai leistų geriau diferencijuoti skirtingas gastroezofaginio refliukso ligos formas. Empiriškai NERL gydyti skiriami protonų siurblio inhibitoriai nėra veiksmingi funkciniam rėmeniui gydyti.
Darbo tikslas. Apžvelgti naujausios mokslinės literatūros duomenis, susijusius su neerozinės gastroezofaginio refliukso ligos, padidėjusio stemplės jautrumo refliuksui ir funkcinio rėmens klinikiniais skirtumais, diagnostika ir gydymo galimybėmis. Metodai. Literatūros paieška atlikta naudojant duomenų bazes „PubMed“, „Medscape“, „Cochrane Library“, „UpToDate“ ir specializuotą paieškos sistemą „Google Scholar“.
Išvados. NERL ir funkciniai stemplės sutrikimai pasireiškia tokiais pat simptomais ir pagrindiniai yra rėmuo bei regurgitacija. Pagrindinis diagnostikos metodas, leidžiantis diferencijuoti NERL, padidėjusį stemplės jautrumą refliuksui ir funkcinį rėmenį, yra ambulatorinė 24 valandų pH-metrija. Didelės skiriamosios gebos endoskopiniai tyrimai taip pat gali būti naudingi diagnozuojant šias būkles. Skiriant gydymą siekiama ne išgydyti, o sumažinti pacientą varginančius simptomus ir taip pagerinti gyvenimo kokybę. Dažniausiai pacientams, kuriuos vargina refliukso simptomai, skiriami protonų siurblio inhibitoriai, tačiau esant funkciniams stemplės sutrikimams šis gydymas dažnai yra neveiksmingas. Tokiais atvejais rekomenduojama apsvarstyti neuromoduliatorių skyrimo galimybes.
