Santrauka
Įvadas. Pasaulio sveikatos organizacija iškėlė ambicingą tikslą iki 2030 metų diagnozuoti 90 % užsikrėtusiųjų hepatito C viruso infekcija, 80 % sumažinti sergamumą bei 65 % mirtingumą, siejamą su šia infekcija, tačiau galimybė pakartotinai užsikrėsti hepatito C virusu trukdo pasiekti minėtą tikslą. Itin svarbu identifikuoti didelės rizikos asmenų grupes bei taikyti prevencines ir tęstinės priežiūros priemones, galinčias sustabdyti hepatito C viruso reinfekcijos galimybę ir taip prisidėti prie šios infekcijos sukelto sergamumo ir mirtingumo mažėjimo.
Klinikiniai atvejai. Aprašyti šeši pakartotinio užsikrėtimo hepatito C virusu klinikiniai atvejai. Aptartų pacientų amžius - nuo 28 iki 41 metų, daugumą sudarė vyrai. Visi pacientai buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, trims buvo skirtas priklausomybės nuo opioidų gydymas, dviem - priklausomybės nuo alkoholio gydymas, du buvę įkalinimo įstaigoje. Penkiems asmenims nustatyta pirmoji reinfekcija, vienam - antroji. Laikas nuo stabilaus virusologinio atsako, pasiekto po pirminės infekcijos gydymo pabaigos, iki reinfekcijos siekė 21-444 savaites. Dauguma pacientų nereguliariai lankėsi sveikatos priežiūros įstaigose, nesilaikė rekomendacijų po gydymo nevartoti alkoholio ar švirkščiamųjų narkotikų, liko neišspręstos jų socialinės problemos.
Išvados. Literatūros duomenimis, didelės hepatito C viruso reinfekcijos rizikos grupei priklauso švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, žmogaus imunodeficito virusu užsikrėtę vyrai, santykiaujantys su vyrais, bei kalėję asmenys. Prevencinių priemonių taikymas ir tęstinė priežiūra po lėtinio hepatito C gydymo yra itin svarbūs veiksniai siekiant išvengti pakartotinio užsikrėtimo hepatito C virusu rizikos.
