Amebiazė: retos keliautojų įvežtinės infekcijos klinikiniai ir epidemiologiniai ypatumai bei diagnostika

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Pir, 2018/10/22 - 11:04
Atsisiųsta: 1
Laboratorinė medicina. 2018,
t. 20,
Nr. 1,
p. 8 -
12

Darbo tikslas. Šio straipsnio tikslas - apžvelgti įvežtinės amebiazės klinikinius ir epidemiologinius ypatumus, diagnostiką ir atkreipti dė­mesį į retą keliautojų infekciją, ankstyvos jos diagnostikos svarbą.

Literatūros apžvalga. Amebiazė - vienaląsčio mikroorganizmo Entamoeba histolytica sukeliama liga. Infekcija plinta fekaliniu-oraliniu būdu, per užterštą maistą ar vandenį, gėrimus su ledu. Entamoeba genčiai priklauso daug rūšių, kurios gali kolonizuoti žmogaus storąją žarną, tačiau patogeniška yra tik E. histolytica. Amebos paplitusios vi­same pasaulyje, tačiau išsivysčiusiose šalyse amebiazė dažniausiai yra įvežtinė keliautojų infekcija. Lietuvoje kasmet diagnozuojama iki 60 atvejų E. coli invazijos, tarp jų iki 10 atvejų E. histolytica sukeltos amebia­zės. Ligos pasireiškimas įvairuoja nuo besimptomės kolonizacijos iki ko­lito, amebinės ne žarnyno ligos (amebinių kepenų pūlinių). Amebinio ko­lito pradžia esti laipsniška, prasideda viduriavimu, tuštinamasi būdin­gomis į aviečių drebučius panašiomis išmatomis, pacientai skundžiasi pilvo skausmu, diskomfortu tuštinantis, iš anamnezės žinoma apie ke­lionę į endemines infekcijos zonas. Amebinis kepenų pūlinys pasireiškia palaipsniui atsirandančiu diskomfortu dešiniame šone, žarnyno gurguliavimu. Kelionė į endemines vietas gali būti dokumentuota praeityje (iki metų). Pacientas dažniausiai ne viduriuoja, skundžiasi karščiavimu. Laiku nediagnozuota ir negydoma liga progresuoja iki gyvybei grėsmin­gų klinikinių situacijų. Amebiazė gydoma spindiniais (paramomicinas, jodokvinololas, diloksanidas) ir audinių (metronidazolis, tinidazolis) amebocidais.

Atvejų pristatymas. Išanalizuota 2008-2017 m. VUL ILTL ir SK ILC diagnozuoti ir gydyti amebiazės klinikiniai atvejai. Iš jų 9 li­goniams buvo patvirtinti amebiniai kepenų pūliniai, 14 - invazija į sto­rąją žarną. Daugeliu atvejų buvo svarbi epidemiologinė anamnezė į en­demines zonas (Indija, Tailandas, Tanzanija). Simptomų pasireiškimas svyravo nuo viduriavimo epizodų kelionėje ir iki 1,5 mėn. grįžus iš kelio­nės.

Išvados. Konsultuojant viduriuojantį keliautoją ar įtariant kepenų pūlinį, svarbu išsiaiškinti epidemiologinę anamnezę, buvusį viduriavi­mo epizodą kelionėje, į aviečių drebučius panašų tuštinimąsi ir diferen­cijuoti amebiazę. Įtarus amebiazę, atlikti diagnozę patvirtinančius tyri­mus: atlikti šviežių išmatų mikroskopiją, nustatyti amebas koncentruo­tu metodu, E. histolytica koproantigeną išmatose, specifinius antikūnus kraujo serume.

© 2026, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija
randomness