Insulino rezistentiškumas esant nėštumui ir gestaciniam diabetui

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2009,
t. 11,
Nr. 1,
p. 38 -
42

Straipsnyje apžvelgiama literatūra apie audinių atsparumą insulinui esant nėštumui ir gestaciniam diabetui, placentos hormonų ir adipokinų įtaką insulino rezistentiškumui. Pateikiamas potencialus mechaniz­mas, mažinantis gliukozės pernašą į ląsteles. Nėščioms moterims paste­bimas progresuojantis atsparumas insulinui, kurį lemia įvairūs veiks­niai, įskaitant sumažėjusį insulino gebėjimą fosforilinti insulino recep­torius, sumažėjusią insulino receptorių substratų ekspresiją ir padidėju­sį reguliacinių p85a subvienetų fosfatidilinozitolio 3-kinazėje (PI3K) kiekį. Padidėjęs p85a subvienetų skaičius slopina PI3K aktyvumą ir su­trikdo tolesnį insulino veikimą.

Žmogaus placentos laktogeno ir placentos augimo hormono sekreci­ja nėštumo metu padidėja. Jie sukelia audinių atsparumą insulinui ma­žindami pagrindinio veiksnio, skatinančio gliukozės pernašą į audinių ląsteles - fosfatidilinozitolio 3-kinazės aktyvumą. Žmogaus placentos augimo hormonas specifiškai padidina fosfatidilinozitolio 3-kinazės p85a subvienetų ekspresiją griaučių raumenų ląstelėse.

Adipocitų gaminamas adiponektinas ir kiti veiksniai, tokie kaip na­viko nekrozės faktorius alfa, taip pat yra aktyvūs insulino rezistentiškumo tarpininkai. Sintetinamas riebaliniame audinyje adiponektinas skatina gliukozės patekimą į griaučių raumenų ląsteles. Kadangi adiponektino kiekis gestaciniu diabetu sergančių moterų kraujyje yra sumažėjęs, ma­noma, tai didina insulino rezistentiškumą. Naviko nekrozės faktorius alfa ir kiti uždegimo mediatoriai slopina adiponektino transkripciją adipocituose, ir tai paaiškina mažesnę adiponektino koncentraciją gestaciniu diabetu sergančių moterų kraujyje. Naviko nekrozės faktoriaus alfa kiekis kraujyje esant nėštumui ir gestaciniam diabetui didėja ir koreliuoja su insulino rezistentiškumo laipsniu. Be to, naviko nekrozės faktorius sil­pnina insulino veikimą skatindamas insulino receptorių substrato serino liekanų fosforilinimą ir mažindamas insulino receptoriaus tirozinkinazės aktyvumą. Defektyvus insulino receptorių ir insulino receptorių substrato-1 tirozino liekanų fosforilinimas būdingas sergančioms gesta­ciniu diabetu moterims ir yra susijęs su padidėjusiu serino fosforilinimu ir sumažėjusiu insulino receptorių substrato-1 baltymų kiekiu ląstelėse. Priešingai negu tirozino liekanų, serino liekanų fosforilinimas insulino receptoriuose slopina insulino signalo perdavimą ir insulino veikimo mechanizmą. Slopinama gliukozės pernašos baltymų translokacij a ląs­telės membranoje ir sumažėja gliukozės patekimas į ląstelę.

© 2026, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija
randomness