Santrauka
Tyrimo tikslas. Įvertinti hemolizinės naujagimių ligos dėl rezus D antigeno netapatumo paplitimą Lietuvoje 2014–2023 metais nacionaliniu mastu ir Vilniaus bei Kauno perinatologijos centruose.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime buvo naudoti 2014–2023 m. Higienos instituto „Gimimų medicininių duomenų“ leidinių duomenys bei 2014–2020 m. hemolizinės naujagimių ligos atvejų skaičius, gautas tiesiogiai iš Higienos instituto. Vertintas bendras atvejų skaičius, atvejų skaičius, tenkantis 10 000 gyvų gimusių naujagimių, ir atvejų skaičius, tenkantis 1 000 rezus D neigiamų gimdyvių. Kadangi nėščiųjų Rh D antigeno buvimas ar nebuvimas buvo pradėtas sistemingai registruoti tik nuo 2021 m., siekiant įvertinti hemolizinės naujagimių ligos paplitimą aktualioje populiacijoje – Rh D neigiamų gimdyvių grupėje – 2014–2020 m. laikotarpiui buvo taikyta retrospektyvi buvusių Rh D neigiamų gimdyvių skaičiaus rekonstrukcija. Tam naudota 2021–2023 m. nustatyta procentinė Rh D neigiamų gimdyvių dalis ir ankstesnių metų gyvų gimusių naujagimių skaičius. Duomenys analizuojami Microsoft Office Excel ir R 4.2.2 programomis. Skirtumai laikomi statistiškai reikšmingais, kai reikšmė yra mažesnė už reikšmingumo intervalą 0,05 (p < 0,05).
Tyrimo rezultatai. 2014–2023 m. Lietuvoje registruota 360 ligos atvejų. Lietuvoje vidutinis atvejų skaičius 10 000 gyvų gimusių naujagimių buvo 14,7 (SD = 4,02), o vidutinis atvejų skaičius 1 000 Rh D neigiamų gimdyvių – 8,26 (SD = 2,21). Vilniaus perinatologijos centre atvejų skaičius, tenkantis 1 000 Rh D neigiamų gimdyvių, bei atvejų skaičius, tenkantis 10 000 gyvų gimusių naujagimių, buvo beveik 2 kartus didesnis nei vidurkis šalies mastu, o Kauno centre – apie 3 kartus mažesnis. Nacionaliniu lygmeniu ligos atvejų skaičiaus pokyčiai tiriamuoju laikotarpiu buvo nereikšmingi (p = 0,9911), o Kauno perinatologijos centre nustatytas reikšmingas mažėjimas (p = 0,0283).
Išvados. Hemolizinės naujagimių ligos paplitimas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išliko stabilus. Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingus skirtumus Vilniaus ir Kauno perinatologijos centruose, o tai rodo poreikį atnaujinti ligos diagnostikos metodikas bei užtikrinti vienodą nėščiųjų bei gimdyvių priežiūrą.
