Santrauka
Įvadas. Atlikti tyrimai įrodo, jog COVID-19 sukelia ne vien plaučių, bet ir kitų sistemų pažeidimus, ypač kraujotakos sistemos, kurios viena iš sunkiausių komplikacijų ir dažniausių mirties priežasčių yra tromboembolija. Veninės tromboembolijos yra būdingos dviem trečdaliams COVID-19 intensyviosios terapijos skyriuje gydomų ligonių, net ir tuomet, kai yra skiriama profilaktinė dozė antikoaguliacinių vaistų. COVID-19 sukeliama koagulopatija susijusi su imunotromboze, endotelio pažeidimu ir atipiniu uždegiminiu organizmo atsaku.
Darbo tikslas. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti COVID-19 sukeliamos koagulopatijos patologinės fiziologijos, klinikos ir diagnostinių rodiklių ypatumus, su COVID-19 susijusią koagulopatiją palyginti su kitomis koagulopatijomis ir pateikti COVID-19 sukeliamos koagulopatijos gydymo rekomendacijas atsižvelgiant į didelį tromboembolijų dažnį tarp COVID-19 ligonių.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinių straipsnių paieška atlikta Pubmed duomenų bazėje ir specializuotoje informacijos paieškos sistemoje Google Scholar. Į paiešką įvedus ieškinį „COVID-19 associated coagulopathy“, atrinkti laisvai prieinami 2020-2021 m. anglų kalba išspausdinti straipsniai, kuriuose analizuojama COVID-19 sukeliamos koagulopatijos patogenezė, laboratoriniai rodikliai, tromboembolijų rizika ir gydymas.
Išvados. Endoteliopatija dėl tiesioginės endotelio SARS-CoV-2 infekcijos bei lokalus ir sisteminis uždegimas yra svarbiausi COVID-19 sukeliamos koagulopatijos veiksniai. Dažniausiai COVID-19 ligoniams nustatoma didelė D-dimero, fibrinogeno koncentracija, nedaug pailgėjęs protrombino laikas, aktyvuoto dalinio tromboplastino laikas bei neryški trombocitopenija. Nustatyta, jog D-dimero koncentracija yra tiesiogiai proporcinga COVID-19 koagulopatijos sunkumui, todėl rekomenduojama nustatyti D-dimero kiekį visiems COVID-19 sergantiems ligoniams. Jei vidutinio sunkumo ligoniams D-dimerų kiekis yra padidėjęs > 5 kartus nei viršutinė normos riba net ir nesant trombozės ar tromboembolijos požymių, tikslinga apsvarstyti mažos molekulinės masės heparino skyrimą gydomosiomis dozėmis. Duomenų už antikoaguliaciją gydomosiomis dozėmis kritiškai sunkiems ligoniams, neturintiems aiškių tromboembolijų komplikacijų požymių, nepakanka, tačiau indikacijos turi būti apsvarstomos individualiai, esant būklės blogėjimui ar rizikos veiksniams.
