Santrauka
Įvadas. Lėtinė hepatito B viruso infekcija išlieka reikšminga sveikatos problema, nepaisant efektyvių vakcinacijos programų. Dabartiniai gydymo metodai – nukleoz(t)idų analogai ir pegiliuotas interferonas alfa – negali visiškai eliminuoti viruso dėl jo gyvybinio ciklo ypatumų, susijusių su uždaros kovalentinės žiedinės DNR (cccDNR) struktūros išlikimu hepatocituose. Atsižvelgiant į tai, optimaliu gydymo tikslu laikomas realus funkcinis pasveikimas, nustatomas tik nedidelei daliai vaistus vartojančių pacientų. Ribotas antivirusinės terapijos veiksmingumas skatina naujų gydymo strategijų paiešką siekiant efektyvesnio viruso replikacijos valdymo ir imuninės sistemos stiprinimo.
Darbo metodai. Mokslinių publikacijų paieška buvo atlikta PubMed, Google Scholar duomenų bazėse. Naudoti raktiniai žodžiai bei jų deriniai: chronic hepatitis B, realistic functional cure, sterilising cure, HBsAg clearance, antiviral therapy, direct-acting antiviral drugs, immune-targeting therapies. Analizuoti moksliniai straipsniai, publikuoti ne vėliau kaip prieš penkerius metus. Rezultatai. Šiuo metu klinikiniai tyrimai atliekami su tiesioginio poveikio antivirusiniais ir šeimininko imuninę sistemą moduliuojančiais vaistais. Iš antivirusinių preparatų aprašomi patekimo į ląstelę inhibitoriai, RNR interferencijos terapija, mažinanti HBsAg kiekį, kapsidės surinkimo moduliatoriai ir nukleino rūgšties polimerai, slopinantys viruso replikaciją. Imuninės sistemos moduliatoriais, tokiais kaip į Toll panašių receptorių agonistai, kontrolinių taškų inhibitoriai, terapinės vakcinos ir monokloniniai antikūnai, siekiama sustiprinti šeimininko specifinį imuninį atsaką ir skatinti viruso užkrėstų hepatocitų pašalinimą.
Išvados. Klinikiniai tyrimai rodo, kad derinant naujas ir standartines terapines strategijas galima pasiekti geresnių lėtinės hepatito B infekcijos gydymo rezultatų, nei taikant šiuolaikinių vaistų monoterapiją. Nepaisant to, imuninės sistemos moduliatoriai gali sukelti reikšmingų nepageidaujamų reiškinių, todėl būtina atlikti ilgalaikius tyrimus siekiant įvertinti preparatų saugumą ir optimizuoti gydymo schemas.
