Santrauka
Įvadas. Lėtinis hepatitas B (LHB) išlieka reikšminga pasauline visuomenės sveikatos problema, lemiančia didelę komplikacijų – cirozės ir pirminio kepenų ląstelių vėžio progresavimo riziką. Nepaisant pažangos vakcinacijos ir antivirusinio gydymo srityje, visiškas (sterilus) pasveikimas išlieka sunkiai pasiekiamas dėl stabilios viruso uždaros žiedinės kovalentinės deoksiribonukleino rūgšties (cccDNR), integruotos į šeimininko kepenų ląstelės genomą. Realus funkcinis pasveikimas laikomas optimaliu terapiniu tikslu, nors jis klinikinėje praktikoje nustatomas retai.
Darbo tikslas ir metodai. Literatūros apžvalgos pagrindu įvertinti hepatito B viruso (HBV) savybes, infekcijos natūralią eigą, polinkį į chronizaciją ir kepenų ligos progresavimą bei galimybes pasiekti realų funkcinį ir visišką (sterilų) pasveikimą. Mokslinės literatūros paieška atlikta naudojant Pubmed, Google Scholar, ScienceDirect, UptoDate duomenų bazes. Paieškai naudoti reikšminiai žodžiai ir jų deriniai. Analizuoti moksliniai tyrimai ir gairės, publikuoti ne vėliau nei prieš 10 metų.
Rezultatai. Straipsnyje aprašomos pagrindinės HBV savybės, ligos natūrali eiga ir viruso bei šeimininko veiksniai, prisidedantys prie infekcijos chronizacijos, įskaitant gebėjimą išvengti imuninės sistemos poveikio, bei veiksniai, lemiantys realų funkcinį pasveikimą. Pažymima, kad dabartinių LHB gydymo strategijų terapinis poveikis nukreiptas į viruso replikacijos slopinimą, tačiau visiškai pašalinti cccDNR ar į šeimininko genomą integruotos HBV-DNR nepavyksta, tokiu būdu prisidedama prie liekamosios hepatokarcinogenezės rizikos. Nepaisant veiksmingo viruso replikacijos slopinimo ir kepenų ląstelių pažeidimo regresijos, LHB gydymas turi būti tęsiamas visą gyvenimą, siekiant išlaikyti infekcijos kontrolę. Straipsnyje detaliai aptariama terminologija, skirta LHB gydymo tikslams apibūdinti. Šiuo metu terapiniu tikslu laikomas realus funkcinis pasveikimas, apibrėžiamas kaip ilgalaikis HBV paviršinio antigeno (HBsAg) netekimas su serokonversija ar be jos ir neaptinkama HBV-DNR serume baigus gydymą. Nors terminas „visiškas pasveikimas“ teikia vilties, sterilizuojantis LHB išgydymas artimiausiu metu yra nepasiekiamas. Straipsnyje aprašomos naujos gydymo strategijos, kuriomis siekiama padidinti esamų gydymo metodų efektyvumą. Tai apima antivirusinių vaistų derinius su imunomoduliatoriais ir naujus vaistus, nukreiptus į specifinius viruso replikacijos ciklo etapus.
Išvados. Nors funkcinis pasveikimas išlieka ambicingu tikslu, besitęsiantys kombinuotų gydymo metodų ir naujų antivirusinių vaistų kūrimo tyrimai suteikia vilties ateityje turėti veiksmingesnį LHB gydymą, pajėgų visiškam steriliam pasveikimui pasiekti.
