Santrauka
Darbo tikslas – išanalizuoti mokslinę literatūrą ir pateikti įrodymais pagrįstą informaciją apie kalcifilaksiją lėtine inkstų liga sergantiems pacientams, pabrėžiant svarbiausius aspektus.
Medžiaga ir metodai. Atlikta mokslinės literatūros paieška PubMed ir Google Scholar duomenų bazėse. Naudoti raktiniai žodžiai anglų kalba: chronic kidney disease, end-stage renal disease, calciphylaxis, calcific uremic arteriolopathy. Nagrinėti paskutiniais 10 metų publikuoti straipsniai.
Rezultatai. Sergamumas lėtine inkstų liga didėja visame pasaulyje, kartu atsiranda ir daugiau ligos nulemtų komplikacijų. Kalcifilaksija – reta, tačiau pavojinga gyvybei komplikacija, kurios priežastys nėra aiškios, tačiau siejamos su padidėjusiu parathormono, kalcio ir fosfatų kiekiu, aktyvuoto vitamino D vartojimu ir kraujagyslių kalcifikacijos inhibitorių trūkumu. Esminis formavimosi procesas – kalcifikacija, lemianti endotelio disfunkciją, mikrotrombų formavimąsi. Dažniausiai pasireiškia proksimalinių sričių poodiniais mazgeliais, blogai gyjančiais, skausmingais odos pažeidimais, kurie komplikuojasi infekcijomis. Kalcifilaksija būdingesnė moterims, vyresnio amžiaus, baltaodžiams asmenims. Svarbiausi rizikos veiksniai – metaboliniai sutrikimai, hiperparatiroidizmas, širdies ir kraujagyslių ligos, gydymo hemodialize trukmė ir tam tikrų vaistų vartojimas. Auksinis diagnostikos standartas – odos biopsija. Specifinio gydymo nėra, tačiau vienas perspektyviausių preparatų – natrio tiosulfatas.
Išvados. Kalcifilaksija yra reta komplikacija, pasireiškianti sergantiems galutinės stadijos lėtine inkstų liga ir gydomiems hemodialize. Būdinga įvairios lokalizacijos skausmingi odos pažeidimai, kurių išsivystymui turi įtakos padidėję parathormono, kalcio, fosfatų kiekiai, aktyvuoto vitamino D vartojimas, kraujagyslių kalcifikacijos inhibitorių trūkumas. Nors sergamumas lėtinė inkstų liga, o kartu ir kalcifilaksija, didėja, nėra nustatyto specifinio efektyvaus gydymo būdo ar standartizuoto diagnostikos metodo.
