Įvadas. CA 19-9 (karbohidratinis antigenas 19-9) yra kasos vėžio žymuo, tačiau gali būti ir kaip antrinis tulžies pūslės, storosios žarnos bei skrandžio vėžio, taip pat metastazių kepenyse žymuo. CA 19-9 kiekis gali padidėti sergant aktyviuoju hepatitu, tulžies pūslės ir latakų ligomis, kasos uždegimu.
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti ir įvertinti vėžio žymens CA 19-9 prognozinę vertę sergant virškinamojo trakto ligomis.
Metodika. Atlikta retrospektyvi 257 pacientų duomenų analizė. Įtraukti pacientai, kuriems atliktas CA 19-9 žymens tyrimas. Vertinti demografiniai duomenys, laboratoriniai rodikliai bei diagnozės. Statistinė analizė atlikta naudojant „Stata 13“, „MS Excel 2010“ statistinius paketus.
Rezultatai. Į tyrimą įtraukti 257 pacientai, gydyti VULSK: 141 vyras (54,86 %) ir 116 moterų (45,14 %). Vidutinis amžius - 64,53 ± 15,39 metų (22-93). Pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, buvo 72 (28,02 %), ne onkologinėmis ligomis - 185 (71,98 %). CA 19-9 žymens vidurkis sergant onkologinėmis ligomis - 453,18 ± 222,24 kU/1, ne onkologinėmis ligomis - 80,54 ± 54,51 kU/l (p=0,045). Tirtoje grupėje CA 19-9 žymuo pasižymi 65 % jautrumu onkologinei ligai, esant nurodytai skiriamajai normos reikšmei - 37 kU/l, specifiškumas siekė 75 % (p=0,0056). Ūminio pankreatito ar lėtinio pankreatito paūmėjimo atveju 47 % atvejų CA 19-9 peržengė skiriamąją normos reikšmę.
Išvados. Tirtoje grupėje virškinamojo trakto ligomis dažniau sirgo vyresnio amžiaus žmonės, vyrai dažniau nei moterys. Vėžio žymuo CA 19-9 onkologinių pacientų grupėje buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei nesergančių onkologinėmis ligomis. Normali CA 19-9 vertė dažniausiai leidžia atmesti onkologinį procesą, tačiau padidėjęs CA 19-9 ne visada patvirtina vėžinę ligą, todėl neturėtų būti vienintelis diagnozę patvirtinantis rodiklis.
