Darbo tikslas. Įvertinti ryšį tarp biocheminių kraujo rodiklių pokyčių esant ūminiam lengvam pankreatitui ir lėtiniam pankreatitui ir vartų venos kraujotakos parametrų.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinis darbas atliktas 2015-2018 metais Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose gavus Biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą Nr. 158200-15-774-291. Tyrime dalyvavo 71 tiriamasis. Pacientai suskirstyti į tris grupes: 29 pacientai, sergantys ūminiu lengvu pankreatitu, 26 pacientai, sergantys lėtiniu pankreatitu, ir 16 sveikų savanorių. Tiriamiesiems nevalgius ryte paimta veninio kraujo, atliktas bendrasis automatinis kraujo tyrimas, kraujo krešėjimo ir biocheminiai tyrimai (C reaktyviojo baltymo, kasos fermentų). Tą pačią dieną atliktas pilvo organų ultragarsinis tyrimas spalviniu Doppler režimu, vertintas vartų venos ir jos šakų spindžio skersinis matmuo, kraujotakos greičių parametrai. Statistinei duomenų analizei naudota SPSS 20.0 statistinė programa.
Tyrimo rezultatai. Tiriamųjų grupės buvo vienalytės pagal amžių, ūgį ir svorį. Nerasta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių lyginant ADTL, visose tiriamųjų grupėse protrombino laiko visų rodiklių vidurkiai atitiko nustatytas normos ribas. Ūminiu ir lėtiniu pankreatitu sergančių tiriamųjų kraujyje D-dimerų ir fibrinogeno koncentracija viršijo normos ribas (atitinkamai 2482 ± 2416,9 pg/1 ir 6,1 ± 2,1 g/l; 899,4 ± 1503,5 pg/1 ir 4,6 ± 1,4 g/l) ir reikšmingai viršijo kontrolinės grupės tiriamųjų rezultatus (p < 0,005). Statistiškai reikšmingai skyrėsi C reaktyviojo baltymo koncentracija visose trijose grupėse (p < 0,001). Nerasta statistiškai reikšmingo ryšio tarp vartų venos ar jos šakų kraujotakos greičių parametrų ir bendrojo kraujo tyrimo, krešėjimo ar biocheminio kraujo tyrimo rodiklių (p > 0,05). Biocheminiai kraujo rodikliai taip pat nekoreliavo su kraujotakos greičių skirtumais tarp grupių.
Išvados. Biocheminiai kraujo rodikliai neturi jokio ryšio su vartų veninės sistemos kraujotaka sergant ūminiu lengvu ar lėtiniu pankreatitu.
