VIDUTINIO SUNKUMO KELIO OSTEOARTRITU SERGANČIŲ PACIENTŲ ATRANKA KELIO ARTERIJŲ EMBOLIZACIJAI: KLINIKINIS ATVEJIS IR DINAMINIO KONTRASTINIO MAGNETINIO REZONANSO TYRIMO VAIDMUO

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Ket, 2025/06/19 - 11:33
Atsisiųsta: 1
Laboratorinė medicina. 2025,
t. 27,
Nr. 2,
p. 97 -
102

Santrauka

Įvadas. Osteoartritas yra reikšminga negalios priežastis visame pasaulyje. Nors dauguma lengvų osteoartrito atvejų reaguoja į konservatyvų gydymą, o sunkiais atvejais prireikia chirurginės intervencijos, vidutinio sunkumo osteoartrito gydymas, kai konservatyvus gydymas neefektyvus, išlieka sudėtingas. Kelio arterijų embolizacija yra perspektyvi šių pacientų gydymo galimybė. Tačiau optimalūs pacientų atrankos embolizacijai kriterijai kol kas nėra iki galo išgryninti. Tiksliau nustatant gydymui tinkamus kandidatus labai svarbios pažangios vaizdinimo technologijos.

Klinikinis atvejis. Pristatome 54 metų vyro, sergančio vidutinio sunkumo kelio osteoartritu (rentgenologinis Kellgren–Lawrence II laipsnis), klinikinį atvejį. Šiam pacientui buvo atlikta kelio arterijų embolizacija po nesėkmingo konservatyvaus gydymo. Prieš procedūrą atliktas dinaminis kontrastinis magnetinio rezonanso tyrimas, siekiant įvertinti sinovito aktyvumą. Po procedūros pastebėtas reikšmingas simptomų pagerėjimas: WOMAC skalės bendras balas sumažėjo apie 30 % po trijų mėnesių ir 65 % po dvylikos mėnesių, o vaizdinės analogijų skalės (VAS) balas – nuo 7 iki 1 per aptariamąjį laikotarpį. Magnetinio rezonanso tyrimu nustatytas sumažėjęs kontrastinės medžiagos kaupimas sinovijoje, rodantis, kad uždegimas atslūgsta.

Diskusija. Geriausi kelio arterijų embolizacijos rezultatai gaunami, jei osteoartritas yra lengvas ar vidutinio sunkumo, o sunkesniais osteoartrito atvejais skausmo pasikartojimo rizika po procedūros yra didesnė. Standartinis magnetinio rezonanso tyrimas gali būti nepakankamas atrenkant tinkamiausius kandidatus, nes iki šiol nebuvo nustatyta patikimų radiologinių požymių, kurie leistų tiksliai prognozuoti geresnius rezultatus. Dinaminis kontrastinis magnetinio rezonanso tyrimas leidžia detaliai įvertinti sinovijos uždegimą, o perfuzijos rodikliai gali būti naudojami kaip uždegimo žymenys. Dėl tokių pranašumų šis tyrimas turi didelį potencialą pagerinti pacientų atranką ir savo ruožtu gydymo rezultatus.

Išvados. Šiuo klinikiniu atveju pabrėžiamas dinaminio kontrastinio magnetinio rezonanso tyrimo potencialas atrenkant pacientus kelio arterijų embolizacijai. Reikalingi papildomi tyrimai, siekiant patvirtinti vaizdinimu pagrįstus atrankos kriterijus.

© 2026, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija
randomness