Sunki cukrinio diabeto forma, diabetinė nefropatija, angiopatija: klinikinis atvejis

Laboratorinė medicina. 2017,
t. 19,
Nr. 3,
p. 186 -
190
Autoriai: 
Dignė Jurkevičiūtė, Vytautė Pečiulytė, Vytautas Kasiulevičius

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimu, cukrinis diabe­tas yra pagrindinė aklumo, inkstų nepakankamumo, miokardo infarkto, insulto ir apatinių galūnių amputacijų priežastis. Nuo 1980 iki 2014 me­tų sergamumas diabetu padidėjo nuo 108 mln. iki 422 mln. Cukrinis dia­betas gali būti pirmo ir antro tipo, gestacinis ir antrinis. Daugiau nei 90 % sergančių asmenų diagnozuojamas antro tipo cukrinis diabetas, kuriam būdingas periferinis atsparumas insulinui ir sutrikusi insulino sekrecija, dėl to gydymas nuolat kinta. Mūsų nagrinėjamos klinikinės situacijos pacientui labai sudėtinga palaikyti normalią gliukozės kon­centraciją kraujyje, dėl to yra pasireiškusios diabeto komplikacijos: dia­betinė nefropatija, diabetinė distalinė simetrinė kojų polineuropatija, mikroangiopatija, makroangiopatija, retinopatija, buvęs miokardo in­farktas. Nutukimas didina riziką susirgti antro tipo cukriniu diabetu, mūsų nagrinėjamas pacientas turi maistinį konstitucinį antro laipsnio nutukimą. Paciento glikozilintas hemoglobinas (HbA1c) turėtų būti že­miau rekomenduojamų <6,5 %, tačiau retai kada toks būna. Diabeto komplikacijų sunkumas, nepageidaujamų pasekmių rizikos prognozavi­mas vertinamas DCSI indeksu. Tai 13 balų skalė, vertinanti diagnosti­kos, farmakologinius ir laboratorinius duomenis. Pastebėta, kad cukri­niu diabetu sergančių žmonių mirtingumas yra didesnis nei bendros po­puliacijos, tai gali būti sergamumo diabetu vyresniame amžiuje mažėji­mo priežastis. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030 metais mirčių nuo cukrinio diabeto visame pasaulyje padvigubės. Reikia nepamiršti, kad nors cukrinis diabetas yra neišgydomas, tačiau jis yra valdomas. Ligoniai turi nuolat kontroliuoti glikemiją, tinkamai gydytis, laikytis režimo, nes tai padės atitolinti diabeto komplikacijas ir sumažinti mirtingumą.

© 2018, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija