Santrauka
Įvadas. Shigella spp. yra Enterobacterales šeimai priklausančios gramnei- giamos, nejudrios lazdelės sukeliančios ūmų viduriavimą - šigeliozę. Tai didelio invazyvumo patogenas (infekcinė dozė yra 10-100 organizmų), perduodamas fekaliniu-oraliniu būdu. Nors Shigella spp. ir E. coli pagal biochemines savybes ir klinikinį reikšmingumą yra visiškai skirtingos rūšys, šias bakterijas diferencijuoti laboratoriniais metodais ne visada lengva.
Klinikinis atvejis. Keturiolikos metų mergaitė po atostogų Egipte greitosios pagalbos automobiliu atvežta į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių dėl didelio karščiavimo (iki 40 °C), pykinimo, bendro silpnumo, viduriavimo kraujingomis išmatomis. Gydymui skirtas intraveninis ceftriaksonas, o būklei negerėjant - peroralinis metronidazolis. Rotavirusų, adenovirusų ir norovirusų antigenų testai išmatose buvo neigiami, C. difficile toksinų imunochromatografiniu metodu nerasta, gripo A bei gripo B antigenų nosiaryklėje neaptikta. Kraujo ir išmatų pasėliai taip pat neigiami. Mikroskopiškai išmatose buvo matomas leukocitų bei eritrocitų pilnas regėjimo laukas. Pilvo ultragarsiniu tyrimu pastebėti storosios žarnos uždegimo požymiai. Aštuntą hospitalizacijos parą pacientei pasireiškė neinfekcinio perikardito klinika. Dešimtą parą iš išmatų išaugo Shigella flexneri 2a bei Candida albicans. Pacientei paskirtas biseptolis, o būklei pagerėjus išleista gydytis ambulatoriškai.
Išvados. Shigella spp. ir E. coli fenotipinis panašumas itin didelis, tad diferencinė diagnostika reikalauja atidumo. Vienas pirmųjų šigeliozės diagnostikos metodų yra selektyviųjų terpių metodas. Neigiamas pasėlis nebūtinai leidžia atmesti šigeliozės tikimybę. Kadangi laktozės neskaidančių E. coli kolonijų aiškiai diferencijuoti nuo Shigella spp. masių spektrometrijos metodu MALDITOF negalima, todėl šigelių diferencinei diagnostikai turi būti daromi papildomi tyrimai.
