Santrauka
Per pastarąjį dešimtmetį atlikta daug reikšmingų seleno biocheminio ir genetinio lygmens tyrimų. Žinoma, kad gyvojoje gamtoje selenas randamas dviejų formų: gyvūnų ir žmogaus organizme yra selenocisteino ir gali būti selenometionino, augaluose - tik selenometionino. Savitoji aminorūgštis selenocisteinas nuo standartinės aminorūgšties cisteino skiriasi tik vienu atomu - sieros atomas pakeistas seleno atomu. Abu šie junginiai pasižymi panašiomis cheminėmis savybėmis. Selenocisteinui būdingas stipresnis nukleofiliškumas, todėl jis reaktyvesnis. Abu junginiai įsiterpia į baltymus per UGA kodoną, kur mRNR 3'-netransliuoja- moje dalyje yra tam tikras elementas, vadinamas SECIS.
Baltymai, kuriuose yra selenocisteino, vadinami selenoproteinais. Žmogaus organizme selenoproteinus koduoja daugiau kaip 25 genai. Šiuo metu jau yra žinoma 340-ies selenoproteinų cheminė struktūra. Ląstelėse selenoproteinai atlieka daug įvairių fermentinių funkcijų. Glutationo peroksidazės, tioredoksino reduktazės, skydliaukės hormono dejodinazės, seleno fosfatsintetazės ir daug kitų fermentų yra selenoproteinai. Selenas yra svarbus šių fermentų komponentas arba kofak- torius. Seleno trūkumas organizme sutrikdo selenoproteinų sintezę, o tai paveikia įvairias organizmo funkcijas. Selenas pasižymi antikance- rogeniniu poveikiu, nes gali paskatinti susidaryti metilselenolą, t. y. seleno metabolitą, kuris veikia genų raišką ir modifikuoja ląstelių ciklą bei imunines funkcijas.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, suaugusiems asmenims rekomenduojama seleno paros norma yra 55 |ig. Pagrindiniai seleno šaltiniai yra grūdiniai produktai ir mėsa, tačiau jo yra kiaušiniuose, pieno produktuose, daržovėse, jūrų gėrybėse ir kituose maisto produktuose. Seleno ypač gausu braziliniuose riešutuose, daug jo yra inkstuose ir kepenyse. Seleno koncentracija augaliniuose maisto produktuose priklauso nuo jo kiekio dirvožemyje, kuriame buvo auginami.
Reikšminiai žodžiai: selenas, selenoproteinai, struktūra, metabolizmas, glutationo peroksidazė, tioredoksino reduktazė, jodotironino dejo- dinazė.
