Dislipidemijos gydymas statinais mažina ne tik cholesterolio koncentraciją, bet ir ligonių mirtingumą, kardiovaskulinių įvykiu dažnį, stabdo aterosklerozės progresavimą. Nors statinu efektyvumas ir saugumas aiškiai įrodytas, tačiau kai kurie gydytojai vis dar abejoja siu vaistu skyrimo tikslingumu ir baiminasi nepageidaujamu reiškiniu.
Tyrimo tikslas. Įvertinti dislipidemijos gydymo ir stebėsenos efektyvumą ir saugumą, vertinant kraujo lipidu, kepenų fermentu, kreatin- fosfokinazės (KFK) koncentracijų kitimą.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centre buvo atliktas retrospektyvus tyrimas. Tiriamųjų grupę sudarė 547 pacientai, iš jų 376 vyrai ir 171 moteris, kurie 1997-2005 metais paguldyti į ligoninę dėl koronarinės širdies ligos (KSL). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 59,4 ± 10,44 metų. Tirtas kraujo lipidų, alanino aminotransferazės (ALT), aspartato aminotransferazės (AST) ir KFK koncentracijos kitimas.
Rezultatai. Dislipidemijos diagnostikai taikyti du kriterijai. Hos- pitalizacijos metu dislipidemija I nustatyta 94,1 %, o dislipidemija II - 97,1 % pacientų. Daugiausia lipidus mažinančių vaistų buvo vartojama tris mėnesius po hospitalizacijos (90,8 %), vėliau jų vartojimas mažėjo. Dislipidemijos paplitimas mažėjo taip pat tik tris pirmus mėnesius po hospitalizacijos, vėliau jos dažnis vėl didėjo. Lipidus mažinantis gydymas buvo saugus. Tik 1,7 % ligonių nustatytas ALT ir 0,6 % - AST koncentracijos padidėjimas. Tyrimo metu KFK koncentracija reikšmingai nepadidėjo.
Išvados. Mūsų tyrimo duomenimis, dislipidemijos gydymas yra nepakankamas tiek dėl finansinių pacientų problemų, tiek dėl gydytojų baimės sulaukti nepageidaujamų reiškinių. Statinai ligoniams, sergantiems KSL, turėtų būti skiriami dažniau, didesnėmis dozėmis ir šie ligoniai turi būti stebimi. Dislipidemijos gydymas buvo saugus. Mūsų duomenys dar kartą patvirtina nepakankamą dislipidemijos gydymą ir stebėseną Lietuvoje.