Pastaruoju metu matoma tendencija mažoms laboratorijoms jungtis į didesnius laboratorinių tyrimu centrus, dėl to nuolatos didėja mėginių gabenimo srautai. Siekiant užtikrinti deramą laboratorinių tyrimų kokybę svarbu, kad mėginiai būtų gabenami tinkamai.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Šis darbas buvo atliktas siekiant išsiaiškinti Lietuvos laboratorijų mėginių gabenimo sąlygų kokybę. Darbas buvo atliktas 2012-2014 metais Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, mikrobiologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros praktiniame padalinyje - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškiu klinikų Laboratorinės medicinos centre (VUL SK LMC). Tyrimas atliktas naudojant BD Time&Temperature įrangą.
Rezultatai. Tyrimo metu buvo surinkta informacija apie 675 mėginių siuntas iš trijų atsitiktinai pasirinktu Lietuvos laboratorijų. Kiekviena laboratorija skirtingu atstumu buvo nutolusi nuo VUL SK LMC. Šio tyrimo metu mažiausias vidutinės kinetinės temperatūros (VKT) vidurkis (11,34±0,47 °C) buvo nustatytas žiemos sezono metu, kai aplinkos temperatūra būna žemiausia, o didžiausias (25,88±0,82 °C) - vasarą, kai aplinkos temperatūra aukščiausia. Žemiausia nustatyta VKT buvo lygi -2 °C ir užfiksuota žiemos sezonu. Aukščiausia VKT užfiksuota pavasarį, gegužės mėnesio pabaigoje, ir siekė 36,4 °C. Nustatyta, kad greičiausiai mėginius atveždavo arčiausiai VUL SK LMC buvusi 1-oji laboratorija, vidutiniškai per 49,11±3,06 minutes. Ilgiausia vidutinė gabenimo trukmė (1119,58±31,5 min.) nustatyta iš 3-iosios laboratorijos. Analizė parodė, kad daugiau nei pusė tyrimų buvo atlikti naudojant mėginius, kurių gabenimo sąlygos (temperatūra) neatitiko rekomenduojamų normos ribų. Dauguma mėginių (49,23 %) buvo gabenama per aukštoje temperatūroje, mažesnė dalis (3,08 %) - per žemoje. Naudojant netinkamai gabentus mėginius dažniausiai buvo atliekami C-peptido, AKTH, aldosterono, renino, amoniako, DHEAS tyrimai ir kt. Taip pat buvo atliekami imunologiniai tyrimai: tiroglobulino, acetilcholino receptorių ir kardiolipino antikūnų, taip pat AMA, ENA, ANA ar C4 ir C3a koncentracijos nustatymas.
Išvados. Laboratorijoms sunkiausiai sekėsi išlaikyti transportavimo temperatūrą 2-8 °C ribose. Didžiąją dalį per aukštoje temperatūroje vežamų mėginių sudarė tokie, kurie privalėjo būti vežami užšaldyti.
