Santrauka
Dabar pirminei hemostazei tirti naudojami skirtingais principais veikiantys ir labai nevienodomis galimybėmis pasižymintys aparatai ir jų sistemos. Dej a, dėl didelės trombocitų defektų įvairovės nė vieno jų j aut- rumas nesiekia 100 %. Norint išvengti klaidų, tenka tirti keliais metodais. Straipsnyje trumpai apžvelgiami dažniausiai naudojami ir anksčiau naudoti pirminės hemostazės tyrimo būdai, jų galimybės, pranašumai ir trūkumai, prieš tai trumpai aptarus trombocitų morfologij ą ir pirminės hemostazės fiziologiją. Čia daugiausia dėmesio skiriama trombocitų struktūroms, svarbioms vertinant trombocitų funkciją: plazminei membranai, kurioje yra išsidėstę receptoriai, svarbūs trombocitų sąveikai su kitomis ląstelėmis ir kraujyje esančiais junginiais, ir granulėms, kuriose esantys junginiai P tromboglobulinas ir 4-as trombocitų faktorius gali būti tiriami siekiant įvertinti sekrecijos iš trombocitų kokybę. Aptariami pirminės hemostazės laboratoriniai žymenys: P selektinas, P tromboglobulinas, 4-as trombocitų faktorius, tromboksanas B2 ir trombocitų receptoriai. Trumpai paaiškinami pirminės hemostazės procesai (nes juose dalyvauja atitinkami trombocitų receptoriai): adhezija (GP-Ib, kolageno, fibronektino, laminino receptoriai), aktyvacija (ADP, trombino, tromboksano receptoriai) ir agregacija (GPIIb-IIIa receptoriai). Nagrinėjami pirminės hemostazės tyrimo būdai: kraujo tepinėlio, trombocitų skaičiaus, kraujavimo laiko, agregometrijos (turbidimetrinis ir viso kraujo), liuminometrinis išlaisvinimo reakcijų, sekrecijos žymenų, tėkmės citometrijos. Išsamiau aprašomas pigiausias ir patikimiausias trombocitų funkcijos tyrimo turbidimetrinis Borno metodas.
