Įvadas. Pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau atkreipiamas dėmesys į Candida spp. sukeliamų kraujo infekcijų dažnėjimą, ypač vystantis intervencinėms gydymo technologijoms bei daugėjant imunosupresijos būklės pacientų. Mūsų darbo tikslas nustatyti intensyviosios terapijos skyriuje (ITS) gydytų ir ITS negydytų pacientų, kuriems iš kraujo buvo išskirta Candida genties grybų, Candida rūšis, klinikinius rodiklius, pacientų ligos baigtis ir nustatyti rizikos veiksnių sąsajas esant C. albicans ir C. ne-albicans kandidemijai.
Tiriamieji ir metodai. Tiriamuoju laikotarpiu atlikta 48 pacientų, kurių kraujo pasėlyje buvo išauginti Candida genties grybai, demografinių ir klinikinių duomenų analizė: vertinta stacionarizavimo vieta, gydymo trukmė, operacijų, dirbtinės plaučių ventiliacijos, centrinio veninio kateterio, šlapimo kateterio, drenų buvimas, laboratorinių kraujo tyrimų rodikliai (leukocitų, neutrofilų skaičius, C reaktyvusis baltymas) ir karščiavimas kraujo pasėlio paėmimo metu, išaugusio grybo rūšis, kandidemijos rizikos veiksniai.
Tyrimo rezultatai. Bendras leukocitų ir neutrofilų kiekis bendrajame kraujo tyrime, kai iš kraujo buvo išskirtas Candida genties grybas, buvo reikšmingai didesnis tų pacientų, kurie buvo gydyti ITS, palyginti su kituose, ne ITS, skyriuose gydytų pacientų rodmenimis. ITS negydytiems pacientams reikšmingai dažniau kraujo pasėlyje buvo išauginta C. parapsilosis, palyginti su ITS gydytų pacientų grupe (atitinkamai 23,5 %, n=4 ir 3,8 %, n=1, p<0,05). Tyrimo metu beveik pusei (47,92 % atvejų, n=23) pacientų nustatyta Candida genties grybų kolonizacija kitose organizmo vietose. Palyginę išskirtų Candida genties grybųrūšis kitose organizmo vietose ITS gydytų ir negydytų pacientų grupėse, nustatėme, kad ITS gydytų pacientų pasėliuose reikšmingai dažniau augo C. albicans, palyginti su ITS negydytų pacientų grupe (atitinkamai 63,3 %, n=19 ir 22,2 %, n=4, p<0,05). ITS gydytiems pacientams C. albicans dažniausiai augo iš viršutinių kvėpavimo takų - 26,3 % (n=5), rečiau iš pūlingos žaizdos ir šlapimo takų (abiem atvejais po 21,1 %, n=4). Daugiau kaip pusei visų ITS negydytų pacientų C. albicans buvo išauginta iš apatinių kvėpavimo takų (50,3 %, n=2), pūlingos žaizdos ir šlapimo takų - po vieną C. albicans padermę (25 %).
Išvados. Įvertinus rezultatus nustatyta, kad ITS gydyti pacientai, kuriems kraujo pasėlyje išaugo Candida genties grybai, turėjo aukštesnius uždegimo rodiklius. ITS gydytiems pacientams dažniau kraujyje infekciją sukėlė C. albicans, o ITS negydytiems - C. parapsilosis. Beveik pusei visų tiriamųjų, kuriems iš kraujo buvo išauginti Candida genties grybai, rasta grybinė kolonizacija ir kitose organizmo vietose. ITS gydytiems pacientams dažniau nei ITS negydytiems C. albicans augo kitose organizmo vietose.
