Darbo tikslas. Įvertinti onkohematologinėmis ligomis sergančių ir sveikų žmonių mirties baimės lygį bei mirties baimės ir sveikatą veikiančio elgesio sąsajas.
Darbo metodika. Tyrime dalyvavo 87 pacientai, sergantys onkohematologinėmis ligomis, ir 99 sveiki žmonės. Mirties baimei įvertinti naudota Collett-Lester mirties ir mirimo baimės skalė. Šią skalę sudaro keturios poskalės: Paties/pačios mirtis, Paties/pačios mirimo procesas, Kitų mirtis ir Kitų mirimo procesas. Sveikatą veikiančiam elgesiui įvertinti pateikti papildomi klausimai. Skirstinių normalumas tikrintas Kolmogorovo ir Smirnovo testu. Ryšiai tarp kintamųjų nustatyti Pirsono ir Spirmeno koreliacijos koeficientais, nepriklausomos imtys palygintos Mano ir Vitnio U testu. Statistinė duomenų analizė atlikta „Microsoft Office Excel 2016“ ir SPSS 20.0 programomis. Reikšmingumo lygmuo p = 0,05.
Darbo rezultatai. Onkohematologinėmis ligomis sergančių žmonių mirties baimės klausimyno poskalių balų sumos vidurkiai pasiskirstė taip: Paties/pačios mirtis - 20,67; Paties/pačios mirimo procesas - 25,62; Kitų mirtis - 26,77; Kitų mirimo procesas - 28,99. Sveikų žmonių grupėje mirties baimės klausimyno balų sumos vidurkiai pasiskirstė šitaip: Paties/pačios mirtis - 17,98; Paties/pačios mirimo procesas - 23,57; Kitų mirtis - 25,32; Kitų mirimo procesas - 27,82. Onkohematologinėmis ligomis sergančių žmonių grupėje gautas statistiškai patikimas silpnas ryšys tarp mirties baimės ir miego įpročių (r = 0,283) bei tarp mirties baimės ir alkoholio vartojimo (r = 0,266). Sveikų žmonių grupėje nustatytas statistiškai patikimas silpnas ryšys tarp mirties baimės ir mitybos įpročių (r = 0,246), miego įpročių (r = 0,262) ir fizinio aktyvumo (r = 0,241). Abiejose grupėse statistiškai patikima silpna koreliacija sieja mirties baimę ir religingumą (r = 0,214 ir r = 0,251). Onkohematologinių ligonių grupėje mirties baimę ir moteriškąją lytį sieja silpna statistiškai reikšminga koreliacija (r = 0,390), silpnas statistiškai reikšmingas ryšys (r = -0,272) tarp mirties baimės bei pradinio, vidurinio ir aukštesniojo išsilavinimo, o sveikųjų grupėje - silpnas statistiškai patikimas ryšys (r = 0,236) tarp mirties baimės ir aukštojo išsilavinimo.
Išvados. Onkohematologinėmis ligomis sergančių žmonių mirties baimė stipresnė. Abi tiriamųjų grupės jaučia aukštesnį mirties baimės lygį dėl kitų žmonių, o ne dėl savo mirties ar mirimo proceso. Onkohematologinėmis ligomis sergančių tiriamųjų grupėje didėjant mirties baimės įverčiui didėja Pitsburgo miego kokybės indekso įvertis (prastėja miego kokybė), alkoholio vartojimo klausimyno įvertis (mažėja alkoholio vartojimas), o sveikųjų grupėje - mitybos įpročių įvertis (prastėja mitybos įpročiai), Pitsburgo miego kokybės indekso įvertis (prastėja miego kokybė) ir fizinio aktyvumo įvertis (didėja fizinis aktyvumas). Abiejose grupėse didėjant mirties baimės įverčiui didėja religingumo įverčiai. Iš onkohematologinėmis ligomis sergančių pacientų moterys jaučia stipresnę mirties baimę, be to, aukštesnis mirties baimės lygis tarp pradinio, vidurinio ir aukštesniojo išsilavinimo respondentų, o sveikųjų grupėje mirties baimė stipresnė tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą.
