Darbo tikslas - ištirti aterosklerozės biocheminių žymenų, susijusių su uždegiminiu / oksidaciniu procesu ir metabolizmo pakitimais, koncentracijos pokyčius koronarine širdies liga sergančių ligonių ir jų pirmos eilės giminių kraujyje, atliekant lyginamąją analizę ir įvertinant aterosklerozės prognozinių biocheminių žymenų reikšmę.
Tiriamoji medžiaga ir metodai. Pagal nustatytą aterosklerozės biocheminių žymenų ir kraujagyslės sienelės anatominių pokyčių įvertinimo klinikinių tyrimų protokolą ištirta 30 ligonių (amžiaus vidurkis - 47 metai), kuriems praeityje diagnozuotas ūminis koronarinis sindromas ir yra pasibaigusi ūminė ligos stadija, ir 30 jų pirmos eilės giminių (amžiaus vidurkis - 52 metai).
Rezultatai. Atlikus kraujagyslių klinikinį tyrimą, abiejose tiriamųjų grupėse rasta aterosklerozinių pokyčių. Įvertinus koronarine širdies liga sergančių ligonių ir jų pirmos eilės giminių uždegimo ir metabolizmo žymenų pokyčius nustatyta, kad aterogeninių veiksnių (hipercholesterolemijos, oksiduotų mažo tankio lipoproteinų, C reaktyviojo baltymo) koncentracija pirmos eilės giminių grupėje buvo didesnė; tai galima paaiškinti genetiniu polinkiu sirgti ateroskleroze (giminių grupėje) ir šiuos rizikos veiksnius mažinančia medikamentinio gydymo įtaka (ligonių grupės rodikliams). Nustatytas statistiškai reikšmingas oksiduotų mažo tankio lipoproteinų ir cholesterolio apykaitos rodiklių ryšys giminių grupėje.
Išvados. Gautieji rodikliai rodo stiprią lipoproteinų apykaitos sąsa- j ą ir jų dalyvavimą aterogenezėje, kur ypatinga svarba tenka oksidacijos procesams kaip uždegimo ir aterogeninės dislipidemijos rezultatui. Todėl kompleksinis lipidų apykaitos, uždegimo ir oksidacijos aktyvumo rodiklių, ypač oksiduotų mažo tankio lipoproteinų, tyrimas rekomenduojamas aterosklerozės progresavimui vertinti besimptomiams asmenims, turintiems šeiminę anamnezę sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, siekiant individualizuoti gydymą.
