Santrauka
Darbo tikslas. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie oksidacinio streso reikšmę moterų neaiškios kilmės nevaisingumui, aptarti pagrindinius oksidacinio streso biožymenis, reikšmingus moterų nevaisingumui, bei įvertinti galimus padidėjusio oksidacinio streso korekcijos metodus.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta mokslinės literatūros paieška PubMed, Science Direct duomenų bazėse ir Google Scholar informacijos paieškos sistemoje, naudojant ieškomiems straipsniams reikšmingus raktažodžius. Įtraukti 2015–2025 m. publikuoti straipsniai bei atskiri istorinės reikšmės šaltiniai. Straipsniai atrinkti atsižvelgiant į publikacijos aktualumą ir analizuojamai temai tinkamą turinį. Buvo nagrinėjami straipsniai apie oksidacinio streso reikšmę nevaisingumo patogenezėje, susijusius biožymenis ir padidėjusio oksidacinio streso korekcijos galimybes.
Literatūros apžvalga. Oksidacinis stresas turi reikšmės įvairiems moters reprodukciniams procesams: folikulų brendimui, ovuliacijai, kiaušialąsčių brendimui ir kokybei, embriono implantacijai bei nėštumo išlaikymui. Dažniausiai tiriami oksidacinio streso žymenys yra bendrasis antioksidacinis pajėgumas (TAC), malono dialdehidas (MDA), superoksido dismutazė (SOD), glutationas (GSH), ceruloplazminas (Cp), mieloperoksidazės ir paraoksonazės santykis (MPO/PON). Nustatyta, kad esant neaiškios kilmės nevaisingumui dažnai būna sutrikusi oksidacinio streso ir antioksidacinės sistemos pusiausvyra, kuri lemia padidėjusį oksidacinio streso lygį organizme. Šios patologijos atveju TAC, SOD ir GSH koncentracijos dažniausiai sumažėja, o MDA bei MPO/PON santykis padidėja. Antioksidantų vartojimas, gyvenimo būdo korekcija ir naujos farmakologinės terapijos gali sumažinti oksidacinio streso lygį nevaisingų moterų organizme ir pagerinti reprodukcinius rodiklius.
Išvados. Padidėjęs oksidacinis stresas yra svarbus veiksnys, galintis turėti reikšmingą įtaką moterų nevaisingumui, priskiriamam neaiškios kilmės nevaisingumui, išsivystyti. Literatūros duomenys rodo, kad antioksidacinės sistemos stiprinimas per gyvenimo būdo pokyčius, dietą ir tikslinę terapiją gali pagerinti moterų reprodukcinius rodiklius bei padidinti taikomų pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmingumą.
