Santrauka
Įvadas. Hepatito C viruso infekcija yra susirūpinimą kelianti pasaulinė visuomenės sveikatos problema. Negydomas lėtinis hepatitas C gali palaipsniui progresuoti į kepenų cirozę, lėtinį kepenų funkcijos nepakankamumą ir hepatoceliulinę karcinomą. Gydant naujos antros kartos tiesiogiai veikiančiais antivirusiniais vaistais bet kurio hepatito C viruso genotipo sukeltą infekciją, pasiekiamas aukštesnis nei 95 % stabilaus virusinio atsako rodiklis. Visgi, tam tikrų pacientų grupių gydymas išlieka sudėtingas.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinės literatūros šaltinių paieškai pasirinkta Google Scholar paieškos sistema ir PubMed duomenų bazė.
Darbo tikslas. Nagrinėjant mokslinę literatūrą išsiaiškinti nesėkmingo lėtinio hepatito C gydymo tiesiogiai veikiančiais antivirusiniais vaistais priežastis ir rasti galimus sprendimo būdus.
Išvados. Nepakankamo virusologinio atsako priežastys gydant tiesiogiai veikiančiais antivirusiniais vaistais yra įvairios, tačiau pagrindinė nesėkmingo gydymo priežastis yra atsparumą lemiančios mutacijos. Atsparios atmainos aptinkamos dar iki gydymo pradžios arba išsivysto gydymo metu. 12 savaičių trukmės gydymas voksilapreviru/velpatasviru/ sofosbuviru (glekapreviru/pibrentasviru + sofosbuviru) ± ribavirinu šiuo metu yra standartinis gydymas pacientams, kuriems anksčiau taikyti tiesiogiai veikiančių antivirusinių vaistų deriniai buvo nesėkmingi. Jei ši gydymo schema neprieinama, galimas gydymas pirmos kartos tiesiogiai veikiančias antivirusiniais vaistais, tačiau jų veiksmingumas yra mažesnis. Tokiais atvejais optimizuojant pakartotinį gydymą naudinga atlikti viruso atsparumą lemiančių mutacijų tyrimą. Norint pasiekti visišką hepatito C viruso infekcijos eradikaciją būtina ir toliau tirti hepatito C virusą ir jo sukeltos infekcijos eigą – taip bus galima pasiekti dar didesnį gydymo individualizavimą ir sukurti naujas veiksmingas gydymo ir prevencijos priemones.
