Darbo tikslas - ištirti ikimokyklinio amžiaus (5, 6, 7 metų) neišnešiotų vaikų oftalmologinius ir antropometrinius rodiklius ir palyginti juos su laiku gimusių vaikų duomenimis.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Ištirti 103 vaikai, gimę neišnešioti 2006-2008 metais: 81 vaikas sirgęs neišnešiotų naujagimių retinopatija (NNR), 22 vaikai nesirgę NNR. Kontrolinę grupę sudarė 40 išnešiotų sveikų vaikų, gimusių tais pačiais metais. Visiems vaikams buvo atliktas išsamus oftalmologinis ištyrimas ir išmatuoti antropometriniai rodikliai (ūgis, svoris, kaulų diametrai, galvos, galūnių ir kūno apimtys, odos riebalinės klostės).
Tyrimo rezultatai. Daugumos išmatuotų neišnešiotų vaikų antropometrinių rodiklių (išskyrus riebalines odos klostes) vidurkiai buvo reikšmingai mažesni už kontrolinės grupės vaikų rodiklius, labiausiai atsiliko ypač mažo gimimo svorio vaikų rodikliai, penkiamečių skirtumai buvo reikšmingai didesni negu septynmečių. Nustatyta, kad neišnešiotų naujagimių riebalinis audinys ikimokykliniu laikotarpiu linkęs centralizuotis ant liemens, anksčiau vyksta tuklumo grąža. Sulaukusių 5-7 metų amžiaus operuotų sirgusių NNR vaikų regėjimo aštrumas buvo reikšmingai blogesnis, ragena smailesnė, priekinė kamera seklesnė, lęšiukas storesnis, akies ašis trumpesnė negu kitų vaikų. Tiek operuotų, tiek neoperuotų sirgusių NNR vaikų vidutinis geltonosios dėmės storis buvo reikšmingai didesnis. Refrakcinių ydų, žvairumo ir ambliopijos paplitimas buvo didesnis tarp operuotų sirgusių NNR vaikų.
Išvados. Neišnešioti vaikai ūgiu, bet ne svoriu, pasiveja bendraamžius būdami septyneriųmetų amžiaus. Ikimokykliniu laikotarpiu reikšmingai skiriasi neišnešiotų vaikų kūno sudėjimas ir sudėtis - jie turi mažiau aktyviosios masės, bet panašų kiekį riebalų kaip ir išnešioti, skirtumai tuo didesni, kuo vaikas gimė mažesnio svorio. Tiek akių būklės rodiklių pakitimai, tiek regėjimo sistemos patologinės būklės dažniau nustatytos operuotiems sirgusiems NNR bei ypač mažo ir labai mažo gimimo svorio vaikams.
