Santrauka
Įvadas. Modernūs hematologiniai analizatoriai yra neatsiejama laboratorinės medicinos ir klinikinės gydytojų praktikos dalis, o bendras hematologinis tyrimas yra pigus, paprastas ir plačiai pritaikomas. Hematologinio tyrimo rezultatų interpretacija reikalinga diagnozuojant ir atliekant įvairių ligų patikrą, diferencinę diagnostiką, gydymo stebėseną bei prognozuojant ligų baigtis. Automatizuoti hematologiniai prietaisai dar labiau padidina tyrimų našumą ir tikslumą. Be įprastų kiekybinių hematologinių rodiklių, nusakančių absoliutų ir reliatyvų ląstelių skaičių, analizės rezultatai vis dažniau pateikia naujų duomenų apie eritrocitų pasiskirstymo plotį, retikulocitų/eritrocitų hemoglobiną, branduolėtus ir fragmentuotus eritrocitus bei kitus rodiklius, kurie gali suteikti papildomos informacijos apie įvairias patologines būkles.
Tyrimo tikslas. Atlikti literatūros analizę ir pateikti šiuolaikinių hematologinių analizatorių naujų parametrų klinikinės reikšmės pavyzdžių.
Tyrimo metodai. Literatūros apžvalgai atlikti pasitelkta Medline (PubMed) duomenų bazė ir EFML (European Federation of Clinical Chemistry and Laboratory Medicine) prieiga prie indeksuojamų mokslinių žurnalų be paieškos laikotarpio apribojimų, naudojant šiuos reikšminius žodžius: automatizuoti hematologiniai analizatoriai, bendras hematologinis tyrimas, nauji parametrai, automatizuoti anemijos/leukemijos parametrai, klinikinė reikšmė. Straipsniai atrinkti pagal išsikeltą darbo tikslą, nesivadovaujant iš anksto nustatytu protokolu.
Išvados. Pasirodo vis daugiau studijų, nagrinėjančių naujų parametrų naudą diferencijuojant įvairias infekcines, uždegimines ligas, atliekant atrankinius tyrimus, prognozuojant onkologines ar kitas lėtines ligas ar priimant įvairių intervencijų taikymo sprendimus. Naujos analitės papildo įprastus įvairių tyrimų rezultatus, suteikdamos daugiau tikslumo ir specifiškumo. Taigi, galima teigti, kad nauji pažangūs eritrocitų, leukocitų ir trombocitų rodikliai gali suteikti papildomos informacijos medicinos laboratorijoms ir gydytojams, o tolesni tyrimai, patvirtinantys jų naudą, palengvins įvairių patologinių būklių diagnostiką, gydymo planavimą ir pacientų būklės vertinimą.
