Lyties takų mikoplazmozė ir chlamidiozė dažnai nesukelia simptomų ir pažeidžia reprodukcinę sistemą, todėl svarbu laiku diagnozuoti infekciją ir tinkamai gydyti.
Darbo tikslas - išaiškinti moterų lyties takų mikoplazmozės ir chlamidiozės epidemiologiją ir nustatyti Ureaplasma urealyticum ir Mycoplasma hominis jautrumą antibiotikams.
Tiriamieji ir metodai. Retrospektyviai išnagrinėti 1058 moterų apsilankymai Dermatovenerologijos centre Vilniuje 2010 metais dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI).
Darbo rezultatai. Iš 122 U. urealyticum ir M. hominis atliktų pasėlių 61 buvo teigiamas ir įtrauktas į tyrimą. Nustatytas sukėlėjų jautrumas makrolidams, klindamicinui, tetraciklinams ir fluorchinolonams. Dažniausia apsilankymo pas dermatovenerologą priežastis buvo reumatologo siuntimas, skundas - artralgija (44,7 %). Ureaplazmozė buvo dažniausia iš visų LPI (314 atvejų). Dvidešimčiai moterų buvo rastos Chlamydia trachomatis, daugiausia 19-25 metų amžiaus grupėje (p=0,006). Tarp moterų, kurios skundėsi artralgija, ureaplazmos buvo nustatytos dažniau nei kitos mikoplazmos ar C. trachomatis (p=0,000). Tik U. urealyticum augo 53/61 (86,9 %) pasėlių, 7/61 (11,5 %) pasėliuose augo U. urealyticum ir M. hominis. U. urealyticum (monoinfekcija) buvo jautriausia azitromicinui (92,5 %), mažiausiai jautri - ofloksacinui (41,5 %). Mišriose kultūrose (abi mikoplazmų rūšys) didžiausias atsparumas buvo azitromicinui (85,7 %), didžiausias jautrumas (71,4 %) - klindamicinui, doksiciklinui ir tetraciklinui.
Išvados. Dažniausia apsilankymo priežastis buvo reumatologo siuntimas, skundas - artralgija, nustatyta LPI - ureaplazmozė. C. trachomatis rasta rečiau, daugiausia 19-25 metų moterų grupėje. Dažniausiai buvo rasta U. urealyticum monoinfekcija ir jautriausia ji buvo azitromicinui, o mažiausiai jautri ofloksacinui. Jeigu buvo išskirtos abi mikoplazmos, didžiausias jautrumas nustatytas klindamicinui, doksiciklinui ir tetraciklinui.
