Miško terapijos poveikis psichikos ir nervų ligomis sergantiems pacientams: literatūros apžvalga

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Pir, 2025/01/27 - 12:13
Atsisiųsta: 1
Laboratorinė medicina. 2024,
t. 26,
Nr. 4,
p. 217 -
224

Santrauka

Tyrimo tikslas. Psichikos ir neurologiniai sutrikimai kelia daug iššūkių pasaulio ir nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms ir reikalauja prieinamų, holistinių ir nefarmakologinių gydymo metodų. Miško terapija, iš pradžių sukurta Japonijoje kaip shinrin-yoku, gerina psichologinę ir fiziologinę žmonių sveikatą. Tačiau jos potencialas klinikiniame kontekste, kai ji taikoma psichikos ir nervų ligomis sergantiems pacientams, vis dar nepakankamai ištirtas.

Tyrimo metodai. Atlikta sisteminė apžvalga, daugiausia dėmesio skiriant atsitiktinių imčių kontroliuojamiems tyrimams ir sisteminėms apžvalgoms, paskelbtoms 2019–2024 m. Atrinktuose tyrimuose buvo nagrinėjamas miško terapijos poveikis psichikos ar nervų ligomis sergantiems asmenims, vertinant simptomų, fiziologinių žymenų ir gyvenimo kokybės pokyčius. Buvo įtraukta keturiolika tyrimų, kuriuos sudarė dešimt imčių tyrimų ir keturios sisteminės apžvalgos. Pagrindiniai analizuoti rezultatai: depresija, nerimas, nuovargis, kognityvinės funkcijos, miego kokybė ir gyvenimo kokybė.

Darbo rezultatai. Miško terapija teikia reikšmingą naudą psichikos ar nervų ligomis sergantiems pacientams, įskaitant turinčius kognityvinių sutrikimų, trauminių smegenų pažeidimų, lėtinių neurologinių ligų, sergančius psichoziniais, afektiniais sutrikimais, patiriančius lėtinį nuovargį. Jiems miško terapija paskatino depresijos, nerimo ir nuovargio mažėjimą, miego kokybės, pažintinių ir sensomotorinių funkcijų ir gyvenimo kokybės gerėjimą. Sisteminėse apžvalgose išryškėjo tyrimų metodologinis nevienalytiškumas. Dauguma tyrimų buvo atlikti Rytų Azijos šalyse, todėl miško terapijos platesniam taikymui kitose šalyse reikia atlikti tolesnius tyrimus, atsižvelgiant į kultūrinius ir geografinius skirtumus.

Išvados. Miško terapija yra efektyvi papildoma intervencija psichikos ir nervų ligomis sergantiems pacientams, ypač tiems, kurie netoleruoja farmakologinio gydymo. Standartizuotų protokolų sukūrimas ir mokslinių tyrimų įvairiose populiacijose išplėtimas būtų labai svarbūs žingsniai siekiant jos klinikinės integracijos.

© 2026, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija
randomness