Įvadas. 15-30 % idiopatinio prieširdžiu virpėjimo atvejų susiję su piktnaudžiavimu alkoholiu. Galimi patogenezės mechanizmai - oksidacinis stresas, kalcio apykaitos sutrikimas, širdies susitraukimo sutrikdymas. Ne mažiau svarbus ir acetaldehido poveikis, kuris didina katecholaminų kiekį tiek sistemiškai, tiek vietiškai miokarde. Acetaldehido poveikis ryškiausias išblaivėjimo fazėje.
Tikslas. Įvertinti išemine širdies liga sergančių pacientų riziką numirti išblaivėjimo fazėje, tai yra kai etanolio koncentracija didesnė šlapime nei kraujyje.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tai retrospektyvusis tyrimas, vykdytas Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, Vilniaus skyriuje. Išanalizuoti dvejų metų laikotarpio autopsijų protokolai ir atrinkti 276 mirčių nuo išeminės širdies ligos atvejai. Atmesti atvejai, kai kūno skysčiuose - kraujyje ir (ar) šlapime - po mirties etanolio nerasta, ir atvejai, kai etanolio koncentracija netirta (N=182). Toliau, pasitelkiant SPSS_22.0 programą, analizuoti atvejai, atitikę šiuos kriterijus: mirties priežastis - išeminė širdies liga, kūno skysčiuose po mirties rasta etanolio, etanolio koncentracija didesnė šlapime nei kraujyje.
Rezultatai. Išanalizuoti 53 atvejai esant išblaivėjimo fazei - tai sudarė daugumą (56 %) atvejų, kai kūno skysčiuose po mirties rasta etanolio. Etanolio koncentracija kraujyje svyravo nuo 0 iki 3,44 %e, mediana 0,71. Vidutinis mirusiųjų išblaivėjimo fazėje amžius - 64 ± 12 metų, vyrai jaunesni (61 ± 11 metų) už moteris (75 ± 11 metų). Tyrime analizuota daugiau vyrų (81 %) nei moterų (95 % ACI [61,7; 62,3]). Vidutinė širdies masė buvo 499,7 ± 107,3 g. Mirtys dažniausiai ištikdavo, kai dešinės vainikinės arterijos stenozė buvo mažesnė nei 50 % (95 % ACI [59,7; 60,3]), o kairės vainikinės arterijos stenozė dažniausiai būdavo vidutinė, tai yra mažesnė nei 75 % (95 % ACI [17,7; 18,3]). Kliniškai reikšminga (>50 %) kairės vainikinės arterijos stenozė pasitaikydavo statistiškai reikšmingai dažniau nei dešinės (95 % ACI = 60,7; 61,3).
Išvados. Rizika numirti išblaivėjimo fazėje didesnė net pacientams, turintiems mažą ir vidutinę vainikinių arterijų stenozę. Siekiant nustatyti populiacinę riziką numirti išblaivėjimo fazėje, reikalingas didesnės imties tyrimas.