Santrauka
Darbo tikslas. Ištirti Lietuvos medicinos darbuotoji miego kokybės pokyčius per pandemiją ir palyginti su duomenimis prieš pandemiją.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta anoniminė apklausa, kurios klausimyną sudarė klausimai, susiję su darbo valandų skaičiumi, miego kokybe prieš pandemiją ir po jos. Iš viso įtraukimo į tyrimą kriterijus atitiko 113 respondentų.
Tyrimo rezultatai. Iš 113 apklausoje dalyvavusių medicinos darbuotojų miego kokybė pakito 65,5 %. Lyginant šiuos duomenis su prieš pandemiją pateiktais duomenimis aiškėja, kad pandemijos metu sveikatos darbuotojai patiria daugiau insomnijos (71,7 % vs. 33,6 %, p<0,001) ir parasomnijos (37,2 % vs. 21,2 %, p<0,001) požymi. Apklaustųjų miego laikas sutrumpėjo (p<0,001), o per savaitę dirbamų valandų skaičius padidėjo (p<0,05). Tarp asmenų, tiesiogiai dirbančių su COVID-19 pacientais (45,1 % apklaustai, pastebima neigiama koreliacija su miego trukme (r=-0,191; p<0,05) ir teigiama koreliacija su darbo valandų skaičiumi (r=0,209, p<0,05). Tačiau, palyginti su tiesiogiai su COVID-19 pacientais nedirbančiais asmenimis, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp insomnijos bei parasomnijos požymi turėjimo nepastebėta.
Išvados. Statistiškai reikšmingas skaičius respondentų teigė, kad per pandemiją ji miego kokybė suprastėjo, taip pat atsirado parasomnijos ir insomnijos požymi. Miego kokybė prastėjo nepriklausomai nuo to, ar medicinos darbuotojai tiesiogiai dirbo su COVID-19 pacientais.
