Nepaisant ilgos meniskų tyrinėjimų istorijos, iki šiol jie yra diskusijų objektas. Pastaruoju metu naujos meniskų gydymo technologijos (dirbtinių meniskų implantacija, donoro meniskų transplantacija) skatina atlikti detalius meniskų sandaros tyrimus, nustatyti jų dydžio ir formos įvairovę, tinkamai parinkti donoro meniską. Tokių studijų nedaug, įvairūs autoriai pateikia skirtingus meniskų dydžius, dažniausiai nurodo tik kelis matmenis. Mažai tyrinėta problema - disko pavidalo meniskai. Mūsų gydytojų patirtis gydant disko formos meniskus nedidelė, dažnai neaišku, kaip elgtis nustačius pažeistą disko formos meniską. Meniskų plyšimų tipai ir plyšimų lokalizacija taip pat mažai tyrinėta pasauliniu mastu, kelios studijos pateikia skirtingus įvairių populiacijų rezultatus, todėl ir praktikos gydytojams dažnai kelia abejonių įvairių menisko plyšimo tipų gydymo taktika. Iki šiol nėra visiškai aiškus ir menisko pažeidimų bei kitų sąnario struktūrų patologijos ryšys. Duomenys apie meniskų pažeidimų paplitimą, plyšimo tipus bei lokalizaciją stabiliame ir nestabiliame sąnaryje prieštaringi, mažai nagrinėtas šių pažeidimų lytinis dimorfizmas, sąsajos su amžiumi bei kita kelio sąnario patologija. Daugelis autorių teigia, kad pašalinus meniskus greičiau atsiranda ir progresuoja kelio sąnario artrozė, tačiau duomenų šiuo klausimu yra palyginti nedaug. Be to, neaiškus ir kelio sąnario meniskųpatologijos lytinis dimorfizmas. Sudėtingas ir iki galo neišnagrinėtas klausimas - meniskų ir kelio sąnario atraminio paviršiaus ryšys bei sąsajos su klinikine patologija. Minėtais klausimais įvairių autorių duomenys labai skiriasi, todėl ateityje reikėtų atlikti detalesnių ir gausesnių kelio sąnario meniskų ir atraminio paviršiaus tyrimų, atsižvelgiant į amžių, lytį ir etninę priklausomybę.