Santrauka
Įvadas. Odontogeninis sinusitas yra ūminis ar lėtinis viršutinio žandikaulio ančio uždegimas. Jis sudaro 25–40 % visų viršutinio žandikaulio sinusito atvejų ir dažniau nustatomas moterims ir jaunesniems asmenims. Glaudus anatominis ryšys tarp viršutinio žandikaulio ir viršutinių dantų sudaro sąlygas infekcijai, jatrogeninėms medžiagoms, naudojamoms atliekant endodontines procedūras, ir burnos mikroflorai migruoti į žandinį antį.
Klinikinis atvejis. 54 metų moteriai po danties šalinimo ir šaknies kanalo plombavimo procedūros pasireiškė epizodinis veido skausmas, nosies užgulimas ir pūlinga rinorėja. Radiologiniais tyrimais viršutinio žandikaulio antyje buvo rastas svetimkūnis – danties šaknies kanalo plombinė medžiaga. Konservatyvus sinusito gydymas nebuvo efektyvus, todėl pacientei atlikta funkcinė endoskopinė prienosinio ančio operacija svetimkūniui pašalinti ir normaliam ančio drenažui atkurti.
Diskusija. Svetimkūnių viršutinio žandikaulio antyje pasitaiko retai, iš jų 60 % yra jatrogeninės kilmės. Dantų šaknys, implantai ar plombavimo medžiagos sutrikdo sinuso drenažą ir sukelia uždegimą, nulemiantį vienpusiam sinusitui būdingus simptomus: blogo kvapo išskyras iš nosies, dantenų patinimą, dantų ir veido skausmą. Ankstyva diagnostika pasitelkiant kompiuterinę tomografiją yra būtina siekiant išvengti intraorbitinių, intrakranijinių ar sisteminių komplikacijų. Sinusito simptomų atsinaujinimo prevencijai svetimkūnį būtina pašalinti chirurginiu būdu. Funkcinė endoskopinė prienosinių ančių operacija yra standartinis gydymo metodas dėl mažesnės komplikacijų rizikos, greitesnio audinių gijimo, trumpesnio hospitalizacijos laikotarpio ir galimybės atkurti ančio drenažą. Sunkiai prieinamose ančio vietose įstrigusiems svetimkūniams pasiekti gali būti atliekama apatinė antrostomija.
Išvados. Jatrogeninės kilmės svetimkūniai, odontologinių procedūrų metu patekę į viršutinio žandikaulio antį, yra reikšmingi odontogeninio sinusito etiopatogenezėje. Pagrindinės odontogeninio sinusito priežasties nustatymas yra svarbus siekiant užtikrinti chirurginio gydymo sėkmę ir išvengti simptomų atsinaujinimo.
