Darbo tikslas. Nustatyti ir įvertinti cistine fibroze sergantiems pacientams infekcinių paūmėjimų dažnį ir sukėlėjų pokyčius per ketverius metus.
Tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvioji Kauno klinikose 2011-2014 metais gydytų cistine fibroze sergančių pacientų mikrobiologinių pasėlių duomenų analizė.
Rezultatai. Lyginant vaikų ir suaugusių pacientų infekcijų paūmėjimų dažnį, buvo nustatyta, kad vaikams paūmėjimai pasireiškia dažniau (atitinkamai 84,6 %, n = 11, ir 15,4 %, n = 2 (p = 0,018)). Pacientus, kuriems tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatyti ne daugiau kaip 4 infekcijos paūmėjimai, palyginę su pacientais, kuriems tokių paūmėjimų buvo 5 ir daugiau, nustatėme, kad patikimai dažniau pastarojoje grupėje viename pasėlyje buvo išskirti du ir daugiau infekcijos sukėlėjų (atitinkamai 34,8 %, n = 8, ir 69,2 %, n = 9, p = 0,047). S. aureus išskyrimo dažnis kartotiniuose tyrimuose išliko stabilus ir svyravo nuo 55,6 % iki 69,2 %. Didėjimo tendenciją tiriamuoju laikotarpiu, esant kartotiniams paūmėjimams, turėjo Acinetobacter spp., Enterobacteriaceae šeimos bakterijų ir Candida spp. išskyrimas. Enterobacteriaceae pirmo tyrimo metu buvo išskirtos tik 8,3 % tiriamųjų, o penkto tyrimo metu - net 30,8 % pacientų. Acinetobacter spp. antro tyrimo metu nebuvo išskirta nė vienam pacientui, o penkto tyrimo metu - 15,4 %. P. aeruginosa išskyrimo dažnis kartotinių paūmėjimų metu svyravo. Dažniausiai P. aeruginosa buvo išskirtas pacientams trečio ir ketvirto paūmėjimo metu, tačiau per penktą paūmėjimą šio sukėlėjo dažnis siekė tik 7,7 %.
Išvada. Kvėpavimo takus kolonizuojantys mikroorganizmai sergant CF kinta priklausomai nuo pacientų amžiaus, galbūt skiriamo profilaktinio antibakterinio gydymo, paūmėjimų dažnio, tačiau daugiau nei pusei visų pacientų kvėpavimo takus kolonizuoja S. aureus.
