Į prasmę orientuota psichoterapija onkologinių ligonių artimiesiems: atvejo tyrimas

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2019,
t. 21,
Nr. 1,
p. 26 -
29

Darbo tikslas. Tyrimo tikslas yra atskleisti dalyvių patirtis, įvykusius pokyčius ir psichologinę būseną po taikytos į prasmę orientuotos psichoterapijos ligonių artimiesiems.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas aprašomasis atvejo tyrimas. Į prasmę orientuota psichoterapija (ĮPOP) yra nauja psichoterapinė intervencija, sukurta siekiant sustiprinti dvasinę gerovę ir gyvenimo prasmę. 2017 metų lapkritį ir gruodį įvyko septyni į prasmę orientuotos psichoterapijos onkologinių ligonių artimiesiems susitikimai. Grupės susitikimus vedė psichiatrė psichoterapeutė, perėjusi į prasmę orientuotos psichoterapijos mokymus, ir asistentas, kuris stebėjo grupinį procesą bei rinko medžiagą. Paskutinio susitikimo metu dvi dalyvės sutiko po mėnesio atvykti pusiau struktūruoto interviu. Jis buvo įrašytas ir transkribuotas. Dalyvių patirtys, išsakytos interviu metu, ir papasakotas terapijos poveikis mažinant egzistencinį stresą buvo kokybiškai ištirti ir apdoroti trimis aspektais: grupės efekto, požiūrio į gyvenimo prasmę ir požiūrio į onkologinę ligą. Šiame straipsnyje pristatysime dviejų dalyvių medžiagos, surinktos per užsiėmimus, ir pusiau struktūruoto interviu turinio analizės tyrimą.
Tyrimo rezultatai. Dalyvė X siejo savo pagerėjimą ir anksčiau nustatyto termino nutrauktą antidepresantų vartojimą su grupės lankymu. Dalyvė Y grupėje teigė geriau pažinusi save, įsisąmoninusi prasmės šaltinius. Abi dalyvės teigė, kad buvimas grupėje sustiprino jų dvasinę gerovę; kitų grupės dalyvių pasidalintos patirtys padėjo geriau priimti onkologinės ligos sunkumus. Savo baigiamajame interviu abi dalyvės pabrėžė, kad pasikeitė jų požiūris į situaciją (dalyvė Y) ir į kančią (dalyvė X).
Išvados. Šis kokybinis atvejo tyrimas rodo, kad į prasmę orientuota psichoterapija yra perspektyvus būdas didinti dvasinę gerovę ir sumažinti onkologinių ligonių artimųjų egzistencinį susirūpinimą. Siekiant įvertinti tikrąjį terapijos efektyvumą dalyviui, reikia išsamesnių kokybinių ir kiekybinių tyrimų.

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija