Santrauka
Įvadas. Eritrocitų nusėdimo greitis – vienas iš bene dažniausiai gydytojams į pagalbą pasitelkiamų laboratorinių rodiklių esant įvairioms klinikinėms situacijoms, ypač įtariant uždegiminės kilmės būklę. Tai jau seniai žinomas tyrimas, turintis nemažai privalumų, kas ir leidžia jam jau daugelį metų išlaikyti savo vietą tarp įvairių kitų laboratorinių tyrimų. Vis dėlto pastaruoju metu vis labiau pradedama abejoti šiuo tyrimu, o abejones dar labiau paskatina tiek pranašesni tokie klinikiniai biožymenys kaip C reaktyvusis baltymas ar prokalcitoninas, kurie taip pat suteikia nemažai informacijos apie uždegiminio proceso aktyvumą organizme, tiek atsirandantys nauji alternatyvūs tyrimai sparčiai besivystant ir tobulėjant medicinai. Ir toliau ryškėjant eritrocitų nusėdimo greičio tyrimo trūkumams, vis dažniau keliamas šio laboratorinio rodiklio naudingumo ir reikalingumo klausimas.
Darbo tikslas – pabandyti atsakyti į klausimą, ar šiai dienai eritrocitų nusėdimo greičio tyrimas vis dar išlieka naudingas bei reikalingas klinikinėje praktikoje.
Darbo uždaviniai. Aptarti eritrocitų nusėdimo greičio tyrimo ypatumus ir istorinius aspektus, tyrimo privalumus ir trūkumus, taikymą klinikinėje praktikoje, vietą lyginant su kitais panašią klinikinę informaciją suteikiančiais tyrimais, galimų tyrimo modifikacijų privalumus ir trūkumus bei paties tyrimo ateities tendencijas.
Darbo metodika. Mokslinės literatūros duomenų bazėje „PubMed“ buvo ieškoma per paskutiniuosius 10 metų pristatytų, o esant būtinybei įtraukiama ir į šį laikotarpį nepatenkančių publikacijų, kuriomis remiantis buvo paruošta literatūros apžvalga, leidžianti įgyvendinti išsikeltą darbo tikslą bei uždavinius.
Išvados. Nors pastaruoju metu eritrocitų nusėdimo greičio tyrimas kelia vis daugiau diskusijų, šis laboratorinis rodiklis vis dar gali būti labai naudingas bei reikalingas, ypač susidūrus su tam tikromis specifinėmis klinikinėmis situacijomis.
