Galvos smegenų insultas (GSI) yra viena pagrindinių sergamumo, mirtingumo ir invalidumo priežasčių pasaulyje, kartu ir Lietuvoje, ir pagal dažnį išlieka trečioji gyventojų mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse. Remiantis Europos insulto organizacijos rekomendacijomis, pagrindinis gydymas yra trombolizė, kuriai vartojamas audinių plazminogeno aktyvatorius per pirmas 4,5 val. nuo insulto pradžios. Tačiau net reperfuzijos atveju gali būti sukeliamas smegenų pažeidimas, lydimas smegenų edemos, kraujavimo ar neuronų žūties per apotozę ar nekrozę. Pastaraisiais metais atliekama vis daugiau tyrimų, kad būtų išsiaiškinti procesai, vykstantys smegenyse išemijos metu. Tuo tikslu pasaulyje bandoma sukurti eksperimentinius galvos smegenų išemijos modelius. Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje labai padidėjo eksperimentinių galvos smegenų išemijos modelių skaičius ir įvairovė. Bandymai su gyvūnais padėjo išsiaiškinti pagrindinius patologinius fiziologinius mechanizmus, vykstančius smegenų išemijos metu.
Mes atlikome 15 eksperimentų su kiaulėmis, galvos smegenų išemiją sukeldami perrišę vieną (UCO grupė) ar abi miego arterijas (BCO grupė) arba kartu su miego arterijų perrišimu palaikydami hipotenziją (BCOH grupė). Po 3 val. išemijos atliktos kraniotomijos ir pokyčiai smegenyse įvertinti morfologiškai. Tyrimai palyginti su kontrolinės grupės rezultatais (C grupė). Straipsnyje aprašomi eksperimentinių tyrimų rezultatai parodė, kad kiaulės smegenyse net po 3 val. išemijos morfologiniai pakitimai nereikšmingi. Tačiau eksperimentinis galvos smegenų išemijos modelis perrišant abi miego arterijas ir sukeliant hipotenziją (VAS 40-50 mmHg) gali būti tinkamas tolesniems tyrimams.
