Santrauka
Tyrimo tikslas. Apžvelgti naujausią mokslinę literatūrą ir įvertinti dialektinės elgesio terapijos poveikį save žalojantiems paaugliams.
Metodai. Atlikta PubMed duomenų bazėje 2015–2025 m. publikuotų mokslinių šaltinių analizė. Tyrimų atrankai naudoti reikšminiai žodžiai, įtraukimo į tyrimą ir atmetimo kriterijai, tyrimų atrankos struktūrinė schema.
Rezultatai. Į literatūros apžvalgą įtraukta 11 tyrimų, kurių bendrą imtį sudarė 1924 tiriamieji. Dialektinės elgesio terapijos poveikio vertinimui pasitelkti interviu su paaugliais, pacientų dienoraščių analizė, klausimynai / skalės, hospitalizacijų į psichiatrijos įstaigas skaičius, medicininių įrašų analizė. Visų analizuotų tyrimų autoriai pastebėjo teigiamą terapijos poveikį paauglių savižalos be savižudybės ketinimo dažniui. Trijų randomizuotų kontrolinių tyrimų autoriai lygino savižudybės ketinimų dažnį tarp dialektinės elgesio terapijos ir kontrolinės grupių. Tiek kontrolinėje, tiek dialektinės elgesio terapijos grupėje daugiau nei 70 % tiriamųjų pasiekė remisiją, nustačius tik nežymų dialektinės elgesio terapijos pranašumą. Suicidinių minčių dažnis po terapijos programos reikšmingai sumažėjo, pavyzdžiui, Courtney ir kt. tyrime suicidinių minčių klausimyno (SIQ) mediana sumažėjo nuo 131 iki 77 balų po dialektinės elgesio terapijos programos. Syversen ir kt. bei Santamarina-Perez ir kt. statistiškai reikšmingų pokyčių nepastebėjo. Baudinet ir kt. tyrime radikaliai atvira dialektinė elgesio terapija sumažino valgymo sutrikimų turinčių paauglių savižalos dažnį nuo 64 % iki 18 %.
Išvados. Dialektinė elgesio terapija yra efektyvi priemonė gydant paauglius, linkusius į savižalą be savižudybės ketinimo. Įrodymai apie dialektinės elgesio terapijos poveikį suicidinėms mintims ir savižudybės ketinimų dažniui silpnesni: dalis tyrėjų nepastebi reikšmingo skirtumo, palyginti su kitais gydymo metodais. Radikaliai atvira dialektinė elgesio terapija gali būti tinkamas gydymo metodas save žalojantiems ir valgymo sutrikimų turintiems paaugliams.
