Autoantikūnų informatyvumas diagnozuojant paraneoplazinius reumatinius sindromus

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Tre, 2014/11/12 - 20:36
Atsisiųsta: 2
Laboratorinė medicina. 2014,
t. 16,
Nr. 2,
p. 68 -
75

Santrauka

Paraneoplaziniai sindromai - tai netiesioginis naviko poveikis organizmui, pasireiškiantis atokiose nuo pirminio naviko ar jo metastazių vietose. Pacientams, sergantiems piktybiniais navikais, gali išsivystyti autoimuninės/reumatinės ligos simptomai, kurių patogenezėje galbūt dalyvauja gausiai sintetinami autoantikūnai, kurių gamybą skatina navikinių ląstelių ekspresuojami antigenai.

Darbo tikslas. Įvertinti autoantikūnų informatyvumą diagnozuojant paraneoplazinius reumatinius sindromus.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo metu ištirti 93 asmenys (48 pacientai, sergantys solidiniais navikais ir paraneoplaziniu sindromu, bei 45 pacientai, sergantys tik navikine liga). Tyrime analizuojami leukocitų skaičiaus (WBC), eritrocitų nusėdimo greičio (ENG), C reaktyviojo baltymo (CRB) bei histologinio tyrimo rezultatai, remiantis pacientų ligos istorijų duomenimis. Autoantikūnams nustatyti buvo naudojami šie metodai: reumatoidinis faktorius (RF) tirtas turbidimetrijos metodu, autoantikūnai prieš branduolio antigenus (ANA) - netiesioginės imunofluorescencijos metodu, autoantikūnai prieš neuronų antigenus (ANNA) ir autoantikūnai prieš išskiriamus branduolio antigenus (ENA) - imunobloto metodu.

Rezultatai. Artritas ir Raynaud sindromas buvo dažniausiai aptinkami paraneoplaziniai sindromai. Pacientams, sergantiems paraneoplaziniu sindromu, RF buvo dažniausiai aptinkamas antikūnas ir teigiamas tyrimo rezultatas gautas 31 % pacientų; kontrolinėje grupėje šis tyrimas buvo teigiamas 20 % tiriamųjų Teigiamas ANA tyrimo rezultatas nustatytas ketvirtadaliui tiek paraneoplaziniu sindromu sergančių, tiek kontrolinės grupės pacientų - dažniausiai abiejose grupėse buvo nustatomas grūdėtas ANA švytėjimo tipas. ENA autoantikūnų paraneoplazi-nio sindromo grupės pacientams buvo aptikta dažniau nei kontrolinės grupės pacientams (atitinkamai 27,1 % ir 10,0 %). Abiejose grupėse rečiausiai aptikta autoantikūnų prieš neuronų antigenus. Autoantikūnų aptikimo dažnio ir kiekio tiriamosiose grupėse statistinio skirtumo nerasta. Pacientams sergantiems plaučių navikais (45 %), RF aptinkamas statistiškai reikšmingai dažniau nei pacientamas, sergantiems krūties naviku (5,9 %) arba lyties organų navikais (29,0 %) (x2=7,017; p=0,030).

Nustatyta, kad leukocitozė ir didelė ENG reikšmė yra susijusios su naviko lokalizacija ir yra didžiausios pacienų sergančių plaučių vėžiu.

Išvados. Autoantikūnų - RF, ANNA, ANA aptikimo dažnis paraneoplaziniu artritu sergančių ir kontrolinės grupės pacientų statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Padidėjusios uždegimo rodiklių vertės gali padėti įtarti ankstyvų stadijų navikinį procesą.

Reikšminiai žodžiai: paraneoplaziniai sindromai, autoantikūnai, navikai.

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija