Santrauka
Darbo tikslas. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti antitrombozinių vaistų skyrimo prieš įvairias akių operacijas rekomendacijas bei su kraujavimu susijusių komplikacijų riziką.
Metodai. Atlikta mokslinės literatūros analizė ir apžvalga. Mokslinių publikacijų ieškota PubMed ir Medline duomenų bazėse. Naudotos Amerikos oftalmologų akademijos, Didžiosios Britanijos karališkosios oftalmologų kolegijos, Europos kardiologų draugijos gairės ir rekomendacijos.
Tyrimo medžiaga ir išvados. Dėl senėjančios populiacijos daugėja širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių, kuriems reikalingas ilgalaikis gydymas antikoaguliantais ir (ar) antiagregantais. Oftalmologų praktikoje taip pat daugėja su amžiumi susijusių akių ligų, kurias reikia gydyti chirurginiu būdu (pvz. katarakta, glaukoma). Planuojant ir ruošiant pacientus šių ir kitų akių ligų operacijoms svarbu įvertinti vartojamus vaistus ir jų galimą įtaką operacijos sėkmei. Bendro sutarimo, kaip skirti antiagregantus ir antikoaguliantus ruošiant pacientus įvairioms akių operacijoms, nėra. Prieš akių intervencijas įprasta laikinai nutraukti antitrombozinį gydymą. Taip sumažinama kraujavimo bei su juo susijusio regos pablogėjimo rizika. Visgi, antitrombozinių vaistų nutraukimas gali lemti gyvybei grėsmingus trombembolinius įvykius. Siekdami išvengti kraujavimo bei trombembolinių komplikacijų, akių chirurgai turėtų išmanyti atliekamų operacijų kraujavimo riziką, antiagregantų bei antikoaguliantų skyrimo ypatumus. Atliekant įprastinę kataraktos operaciją, antitrombozinių vaistų nutraukti nerekomenduojama. Prieš kitas akių operacijas kraujavimo ir trombembolinių įvykių riziką patariama vertinti individualiai. Sudėtingais atvejais reikėtų bendradarbiauti su paciento šeimos gydytoju ir (ar) kardiologu.
