Darbo tikslas. Laboratorinių tyrimų kritinės reikšmės yra reikšmingai nuo referencinių (normos) ribųnu krypstantys dydžiai, turintys tiesioginę sveikatai pavojingą įtaką, todėl prireikia neatidėliotinos klinikinės intervencijos. Darbo tikslas buvo išanalizuoti pirmųjų ketverių metų vaikų laboratorinių tyrimų kritinių reikšmių nustatymo ir pranešimų dažnį.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas tretinio lygio Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninėje. Analizuoti ketverių metų - 2013-2016 m. laikotarpio - laboratorinių tyrimų kritinių reikšmių duomenys, gauti iš Laboratorijos informacinės sistemos ir perkelti tolesnei analizei į Microsoft Excel programą.
Rezultatai. Pirmaisiais analizuojamo laikotarpio metais kritinių reikšmių buvo nustatyta 5 981 ir tai sudarė 2,1 % tyrimų, kuriems taikomos kritinės reikšmės. Kritinių reikšmių skaičius per ketverius metus sumažėjo 10 % dėl koreguoto kritinių tyrimų sąrašo. 2015 m., įdiegus automatinę kritinių reikšmių registravimo sistemą, pradėta registracija Laboratorijos informacinėje sistemoje. Pranešimų skaičius per metus sudarė - 33 % (2015 m.), o 2016 m. padidėjo iki 40 %.
Išvados. Periodinė laboratorinių tyrimų kritinių reikšmių analizė leidžia įvertinti kliniškai reikšmingas laboratorinių tyrimų ribines koncentracijas bei koreguoti kritinių tyrimų sąrašą, siekiant kontroliuoti laboratorijos išlaidas ir išvengti bereikalingos naštos laboratorijų darbuotojams. Siekiant geresnio kritinių reikšmių pranešimų skaičiaus, reikia tobulinti ligoninės informacinę sistemą, gerinti laboratorijos ir medicinos personalo švietimą. Bendra kritinių reikšmių valdymo politika turi didelę įtaką geresnei pacientų priežiūrai ir jų saugumo užtikrinimui.
