Vaikų laboratorinių tyrimų kritinės reikšmės: pirmųjų ketverių metų analizė

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Pir, 2018/10/22 - 13:57
Atsisiųsta: 1
Laboratorinė medicina. 2017,
t. 19,
Nr. 4,
p. 211 -
216
Autoriai: 

Darbo tikslas. Laboratorinių tyrimų kritinės reikšmės yra reikšmingai nuo referencinių (normos) ribųnu krypstantys dydžiai, turintys tiesiogi­nę sveikatai pavojingą įtaką, todėl prireikia neatidėliotinos klinikinės intervencijos. Darbo tikslas buvo išanalizuoti pirmųjų ketverių metų vaikų laboratorinių tyrimų kritinių reikšmių nustatymo ir pranešimų dažnį.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas tretinio lygio Vil­niaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninėje. Analizuoti ketverių metų - 2013-2016 m. laikotarpio - laboratorinių ty­rimų kritinių reikšmių duomenys, gauti iš Laboratorijos informacinės sistemos ir perkelti tolesnei analizei į Microsoft Excel programą.

Rezultatai. Pirmaisiais analizuojamo laikotarpio metais kritinių reikšmių buvo nustatyta 5 981 ir tai sudarė 2,1 % tyrimų, kuriems taiko­mos kritinės reikšmės. Kritinių reikšmių skaičius per ketverius metus sumažėjo 10 % dėl koreguoto kritinių tyrimų sąrašo. 2015 m., įdiegus automatinę kritinių reikšmių registravimo sistemą, pradėta registracija Laboratorijos informacinėje sistemoje. Pranešimų skaičius per metus sudarė - 33 % (2015 m.), o 2016 m. padidėjo iki 40 %.

Išvados. Periodinė laboratorinių tyrimų kritinių reikšmių analizė leidžia įvertinti kliniškai reikšmingas laboratorinių tyrimų ribines kon­centracijas bei koreguoti kritinių tyrimų sąrašą, siekiant kontroliuoti laboratorijos išlaidas ir išvengti bereikalingos naštos laboratorijų dar­buotojams. Siekiant geresnio kritinių reikšmių pranešimų skaičiaus, reikia tobulinti ligoninės informacinę sistemą, gerinti laboratorijos ir medicinos personalo švietimą. Bendra kritinių reikšmių valdymo politi­ka turi didelę įtaką geresnei pacientų priežiūrai ir jų saugumo užtikrini­mui.

© 2021, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija