Santrauka
Įvadas. Pastaraisiais metais monokloninių antikūnų terapija Lietuvoje tampa vis svarbesnė gydant dauginę mielomą. Nors ir žinoma, kad mažas šių vaistų kiekis gali trukdyti elektroforezės tyrimams, ir ši problema yra plačiai aptariama, tačiau laboratorijos neturi jokių rekomendacijų ir dažnai pasitaiko klaidingų interpretacijų ar netinkamai įvertinto terapinio atsako. Šio straipsnio tikslas – parodyti pacientų, gydytų daratumumabu ir izatuksimabu, serumo mėginių migracijos modelį atliekant kapiliarinę elektroforezę ir imunofiksaciją, aprašyti paprastą ir veiksmingą daratumumabo pašalinimo iš pacientų serumo metodą bei pasiūlyti šiuo tikslu naudoti papildomus tyrimus.
Metodai. Dviejų pacientų duomenys buvo analizuojami retrospektyviai. Atlikta kapiliarinė elektroforezė, imunofiksacija ir Hydrasys 2/4 daratumumabo procedūros.
Rezultatai. Visais atvejais buvo aptikta ir vizualizuota monokloninių antikūnų interferencija. Nustatytas migracijos modelis: izatuksimabas migruoja į greitąją gama sritį atliekant kapiliarinę elektroforezę ir į vidutinę gama sritį imunofiksacijos metu, o daratumumabas migruoja į lėtąją gama sritį abiejuose tyrimuose.
Išvados. Šie klinikiniai atvejai įrodo terapinių monokloninių antikūnų interferencijos svarbą vizualiniams elektroforezės tyrimų rezultatams. Papildomi privalomi tyrimai, tokie kaip terapinių monoklininių antikūnų pašalinimas iš mėginio pacientams, gydomiems šiais vaistais, turėtų būti atliekami norint tinkamai įvertinti gydymo atsaką. Ypač didelė svarba turi būti teikiama tiems, kam aptinkamas naujas IgG kapa monokloninis baltymas, bei tiems, kurių kapiliarinės elektroforezės M baltymo migracijos profilis toks pat kaip terapinių monokloninių antikūnų.
